Monografijoje analizuojama ugdymo filosofijos ir ugdymo kultūros problematika. Teigiama, kad ir viena, ir kita tampa ideologizuotomis teritorijomis, kurias atpažinti, suprasti ir jų atžvilgiu kritiškai elgtis reikia švietimo dalyvių sąmoningumo.

Užuot būtų ugdomas ir skatinamas, sąmoningumas yra ribojamas. Svarstoma, kaip nutinka, kad mokyklai deklaruojant demokratines vertybes, didesnę laisvę ir asmens autonomiją, įvyksta priešingai – kuriama nekritiška, nedrąsi ir atsakomybės neprisiimanti visuomenė.

Lokalios Lietuvos švietimo galios ir kontrolės problemos analizuojamos platesniame Europos ir kitų pasaulio valstybių švietimo kaitos kontekste, remiantis įvairiais pavyzdžiais, empirinių tyrimų rezultatais ir teorinėmis, ypač kritinės pedagogikos atstovų, įžvalgomis. Knyga turėtų sudominti tuos, kurie kelia su švietimu susijusius filosofinius ir socialinius klausimus.

Leidykla – Vilniaus universitetas, 2011 m.

+ 8

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose