Keturi karaliaus sūnūs užsimanė įgyti tokią specialybę, kurios neturėtų niekas kitas. Jie vienas kitam pasižadėjo: „Išmaišysime pasaulį skersai išilgai ir išmoksime ypatingo mokslo”. Susitarę, kur ir kada susitiks, leidosi į kelią skirtingomis kryptimis. Laikas bėgo.

Po metų, mėnesio ir vienos dienos keturi broliai susitiko sutartoje vietoje ir ėmė pasakotis ko išmokę.

+ 8

- 0

Vienas peliukas stebėjo ūkininką ir jo žmoną per skylę sienoje. Jie laikė rankose maišą ir peliukas spėliojo, koks maistas jame buvo. Deja, ūkininkai ištraukė pelėkautus. Peliuko galvoje iš karto užgimė mintis:

- O ne, pelėkautai namuose, pelėkautai namuose!

+ 19

- 0

Šiek tiek apie mūsų dabartinį suvokimą: mes vis ieškome visur naudos. Ar tai daryti man naudinga, o kaip dėl šito? Darbas naudingas – dirbu, žaisti nenaudinga – reikia pašalinti tai iš gyvenimo kaip nereikalingą dalyką. Naudinga, nenaudinga, naudinga, nenaudinga. Kuo daugiau naudingų dalykų darysiu gyvenime, tuo būsiu laimingesnis.

+ 24

- 0

Vieną dieną vieno miestelio centre stovėjo žmogus, ir visiems skelbė, kad jo širdis yra pati gražiausia. Praeiviai sustodavo, pažiūrėdavo į jo širdį ir pritardavo, kad jo širdis yra tobula. Joje nebuvo jokių randų ar nelygumų ir žmonės galvojo, kad tai pati gražiausia jų kada nors matyta širdis. O jaunuolis stovėjo ir didžiavosi savimi ir savo širdimi.

Staiga, šalia atsistojo senolis ir tarė:

+ 20

- 0

Mažieji mūsų gyvenimo stebuklai dažniausiai yra nepastebimi. Dažniausiai jie slepiasi kasdienėje rutinoje ir vilki spec. drabužiais, todėl mes jų ir nepastebime. Dėl šios priežasties mes turime nustoti galvoti ir pradėti jausti. Turime plačiau atmerkti savo akis.

„I see trees of green red roses too. I see them bloom for me and you. And I think to myself what a wonderful world“ – taip kartą dainavo Louis Armstrong.

+ 21

- 0

Vieną žmogų aplankė angelas ir išpranašavo, kas jo laukia gyvenime: jis turės galimybę susikrauti didžiulį turtą, įgyti svarbią padėtį visuomenėje ir vesti puikią merginą. Visą gyvenimą žmogus laukė, tačiau nieko neįvyko ir jis numirė vienatvėje ir skurde. Kai žmogus pasiekė Dangaus vartus, pamatė tą patį angelą ir ėmė jam priekaištauti:

„Tu žadėjai man turtus, padėtį ir žmoną… Aš laukiau, bet nieko nesulaukiau…“

+ 17

- 0

Kartą vienas prekiautojas pasikvietė pas save sūnų ir tarė jam:

-Tu jau išaugai, daug ką išmanai ir aš norėčiau perduoti tau valdyti mūsų verslą. Tačiau liko dar vienas dalykas, kurį tu turi sužinoti. Rytoj tu turėsi iškeliauti pas patį išmintingiausią iš visų mano kada nors sutiktų žmonių. Jis tau pasakys, kas yra tikra laimė.

+ 14

- 0

Ėjau pasižvalgyti po naująsias apylinkes ir užklydau į vieną vietą. Žiūriu ten vienas žmogelis visas susinervinęs, skubantis daužo akmenį, tašo jį, rodos taip pyktį lieja savo ar ką. Tai aš jo ir klausiu:

- Ką čia darai? Kodėl toks sunerimęs?

- Akmenį tašau. Reikia kuo greičiau pabaigti – atsibodo iki gyvo kaulo. Nebenoriu… Kuo greičiau namo, - atsakė jis.

+ 9

- 0

Vieną rudens popietę ponas Rafaelis atsibudo nutviekstas saulės šviesos. Skaudančia galva bei ištinusiu nuo miego pertekliaus veidu, jis nusprendė, jog taip gyventi daugiau nebegalima, ir metas keistis – tik dar nežinojo, kaip. Namuose vyravo vakar aliejuje čirškintų bulvių tvaikas, o ant grindų voliojosi tušti alaus buteliai. Su giliu apmaudu sutvarkęs visą šį „jovalą“, vyras persisvėrė per balkono turėklus, ir, į save kvėpdamas ryto gaivumą, ruošėsi darbo dienai.

+ 13

- 0

Rėja! Ačiū, kad pakvietei mane į savo gimtadienio šventę!

Mudviejų namus skiria tūkstantis mylių, o ir kelionėn aš išsiruošiu
tik ypatingomis progomis. Rėjos gimtadienis - kaip tik tokia proga,
ir aš trokštu būti su tavimi.

Savo kelionę pradėjau prabildamas į širdį kolibrio, kurį kadaise buvome sutikę.

+ 10

- 0

Vienas draudimo agentas sužinojo, kad senas geras jo draugas savo gyvybę milijonui dolerių apsidraudė pas konkurentą.

Draudimo agentas buvo šokiruotas – žmogus, kurį jis pažinojo daugiau kaip dvidešimt metų, pasinaudojo ne jo, bet kito agento paslaugomis!

+ 11

- 0

Žmogelį slėgė nesibaigiantys gyvenimo vargai. Jis atėjo guostis pas garsų dvasios mokytoją:

- Nebegaliu daugiau! Tokio gyvenimo neištversiu.

Mokytojas paėmė saują pelenų ir subėrė juos į skaidraus vandens stiklinę, stovėjusią ant stalo. Vanduo susidrumstė ir pajuodo.

+ 17

- 0

Jaunas indas išvyko prie upės medžioti laukinių ančių tepasiėmęs svaidyklę. Žvyruotoje pakrantėje pasirin­ko keletą akmenėlių ir iš visų jėgų ėmė juos laidyti. Ypač taikė į tuos paukščius, kurie neapdairiai tūpda­vo ant kranto.

Sviesti akmenys dažniausiai pūkštelėdavo į upės gel­mę. Tiktai du akmenukai, prieš dingdami vandens tėkmėje, mirtinai sužeidė du paukščius.

+ 18

- 0

Kartą vienas žmogus paklausė Sokrato:

- Ar žinai, ką apie tave pasakė tavo draugas?

- Palauk, - sustabdė jį Sokratas, - pirmiausia tai, ką nori pasakyti, persijokim per tris sietus.

+ 29

- 0

Daugumą to, ką man iš tiesų reikia žinoti, kaip gyventi, ką daryti ir kaip elgtis, aš išmokau jau vaikų darželyje.

Išmintis glūdėjo visai ne aspirantūros kalno viršūnėje, bet čia pat, sekmadieninės mokyklos smėlio dėžėje.

+ 24

- 0

Du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos šeimos namuose. Šeima buvo gana šiurkšti ir atsisakė juos priimti nakvoti svečių kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis šaltame rūsyje. Kai ant kietų grindų jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamatė sienoje skylę ir ją užtaisė. Kai jaunesnysis paklausė, kodėl, vyresnis atsakė: „Ne visada yra taip, kaip atrodo.“

+ 10

- 0

Karaliaus įžengimo į sostinę proga rūmuose buvo iškelta neregėta puota. Ištaigingoje salėje valdovas priiminėjo dovanas, kurios buvo viena už kitą brangesnės: išgraviruotus ginklus, sidabro taures, auksu siuvinėtus brokato audinius.

Dovanas teikusiųjų gretos jau retėjo, kai staiga į salę pasiramsčiuodama lazda įšlubčiojo valstietė, avėjusi sunkiomis medžio klumpėmis. Tylėdama iš užančio ji išsitraukė rūpestingai į audinio skiautę suvyniotą paketėlį.

+ 15

- 0

Garsus išmintimi indas ir geraširdis italas buvo puikūs draugai. Jie susipažino Indijoje, kur italas su šeima leidosi į turistinę kelionę. Tapęs italų gidu, indas vedžiojo juos po tolimiausias ir gražiausias šalies vietoves.

Sužavėtas italas pakvietė indą paviešėti savo namuose Milane. Norėjo atsidėkoti už pastarojo paslaugumą, supažindinti bičiulį su gimtuoju miestu.

+ 16

- 0

Kavinėje prie vieno staliuko sėdėjo penketas žmogelių. Jie tarpusavyje nebuvo pažįstami, tačiau po poros taurelių jiems atsirišo liežuviai ir žmogeliai ėmė draugiškai svarstyti, kas yra laimė.

Pirmasis tarė: – Laimė – tai daug darbo ir daug meilės! Laimė – kai meilė įkvepia darbui, o darbas stiprina meilę!

+ 16

- 0

Kalbėdamas apie dovanas, turiu jus supažindinti su viena labai svarbia taisykle. Tai nėra mano paties sugalvota taisyklė. Ją man paporino vienas piktai atrodantis ponas, kurį sutikau per viešą vakarėlį. Vyriškis labai priminė vieno animacinio filmuko herojų — Skrudžą Makdaką.

+ 15

- 0