Socialinis dialogas – tai socialinių partnerių bendradarbiavimas. Jis gali egzistuoti kaip trišalis procesas (oficialiai dalyvauja ir valdžios institucijos) arba kaip dvišalis darbuotojų ir darbdavių (arba profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų) procesas. Pagrindinis socialinio dialogo tikslas yra skatinti bendro sutarimo paieškas ir demokratinį pagrindinių suinteresuotų šalių dalyvavimą. Nacionaliniu lygmeniu socialinis dialogas yra neįkainojama priemonė spręsti socialines ir ekonomines problemas, plėtoti gerą ir perspektyvią viešąją politiką, siekti bendro sutarimo, stiprinti socialinę taiką, stabilumą ir skatinti ekonominę pažangą.

+ 21

- 4

Nuo 2002 m., kai buvo patvirtinta Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito me­todika, šalies švietimo politikoje ir praktikoje iš esmės pakito ugdymo turinio, jo planavimo ir realizavimo, mokinių pasiekimų vertinimo sampratos. Naujais švie­timo dokumentais ir ugdymo praktika orientuojantis į pamokos vadybą, mokytojo veiklą, pagalbą mokiniui ir individualius jo pasiekimus bei kompetencijų plėtotę, suvokta būtinybė atnaujinti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklius, meto­diką ir procedūras, atsižvelgiant į mokyklų bendruomenės nuostatas ir nuomonę, keisti veiklos kokybės įsivertinimo proceso reglamentavimą.

+ 33

- 3

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje teigiama: „valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą“. Konstitucijoje neaiškinama, ko siekiant ir kokiu būdu švietimas turi būti prižiūrimas, tačiau pagal iki nepriklausomybės buvusią praktiką švietimo priežiūros funkcija buvo priskirta inspektūrai. Buvo perimta senoji priežiūros samprata (tikrinti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų normų) ir tradiciniai veiklos būdai (vizitai ir dokumentų analizė). Drauge perimtas požiūris į švietimo kokybę ir jos veiksnius: kokybė yra normų laikymasis; koks švietimas yra geras, žino tik tas normas kurianti valstybė; geresnį švietimą lemia nuolatinė švietimo teikėjų kontrolė.

+ 22

- 2

Įgyvendinant Valstybinėje švietimo strategijoje numatytus 2003–2012 metų tikslus, pabrėžiamas švietimo kokybės valdymas įvairiuose lygmenyse. Strategijoje teigiama, kad turi būti kuriama veiksminga ir darni, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįsta švietimo sistema, puoselėjama į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra. Remiantis subsidiarumo principu, decentralizuojamas ir dekoncentruojamas valdymas. Taigi mokyklos vadovo, kaip vieno iš švietimo politikos įgyvendinimo dalyvių, vaidmuo turėtų būti suprantamas kur kas plačiau.

+ 27

- 3

2005 metais Vilniuje, Britų tarybos ir Švietimo ir mokslo ministerijos kvietimu, lankėsi Mančesterio universiteto Švietimo lyderystės centro trijų ekspertų grupė. Ji pabendravusi su ministerijos darbuotojais, savivaldybių atstovais, mokyklų direktoriais bei pavaduotojais, aplankiusi vieną savivaldybę ir joje esantį Mokytojų švietimo centrą (darbo vizitas truko 5 dienas) parengė ataskaitą „Lietuvos valstybinės lyderių ugdymo ir mokyklų tobulinimo programos reikalavimų analizė“.

+ 23

- 3