Lyderio biblioteka Straipsniai Išversti straipsniai 2006 metai Procesai, galintys padėti parengti projektą, kuris paveiktų kelią, kurį Lietuvos mokyklų direktoriai renkasi atlikdami savo vaidmenis
Mike'as Harrisonas
LyderystÄ—
GalbÅ«t pirmiausia reiktų paklausti, kodÄ—l beieÅ¡kant geresnių mokyklų, bÅ«tina tiek daug dÄ—mesio skirti lyderystei. Galima bÅ«tų įrodinÄ—ti, kad bet kuri sumanių, pilnų gerų ketinimų asmenų grupÄ— galÄ—tų sprÄ™sti mokyklose atsirandanÄias problemas ir jiems visai nereiktų vadovo. TaÄiau vis dÄ—lto per paskutiniuosius dvideÅ¡imt metų Å¡vietimo srityje atlikti tyrimai rodo, kad geros kokybÄ—s lyderystÄ— yra ypatingai svarbus visų organizacijų efektyvumo veiksnys, iÅ¡ dalies tam, kad užtikrintų tikslų ir įsitikinimų bendrumÄ…, o bendruomenÄ— pasiektų jį lydinÄius tikslus. Terminas „lyderystė“ pats savaime reiÅ¡kia stiprių, dinamiÅ¡kų, iÅ¡ kitų iÅ¡siskirianÄių individų paveikslÄ….
TaÄiau dar sunkiau yra ieÅ¡koti tikslaus lyderystÄ—s apibrėžimo. Tai tarytum sniego žmogus, kurį sunku apibÅ«dinti, taÄiau kurį sutikÄ™, visada atpažįstate, kad tai yra bÅ«tent jis Dauguma lyderystÄ—s apibrėžimų atspindi prielaidÄ…, kad lyderystÄ— – tai procesas, pagal kurį iÅ¡ anksto apgalvota vieno asmens įtaka yra daroma kitiems, siekiant valdyti, struktÅ«riÅ¡kai apibrėžti ir palengvinti grupÄ—s ar organizacijos veiklÄ… bei tarpusavio santykius. Pagal tokį požiÅ«rį, lyderystÄ— laikoma specializuotu vaidmeniu, apimanÄius kai kurias atsakomybes ir funkcijas, kurių negalima deleguoti kitiems, nestatant į pavojų grupÄ—s efektyvumo. Asmuo, kuris tikimasi, kad atliks tÄ… ypatingÄ… vaidmenį, yra pavadinamas lyderiu. Kaip unikaliÄ… istorijÄ… turintys lietuviai apibÅ«dina lyderystÄ™? Ar lyderystÄ— matoma kaip malonus vaidmuo, ar kita vertus, ji yra negatyviai asocijuojama su jÄ—ga, iÅ¡puikimu ir kontrole? Pažvelgus į 2003 m. Å MM paskelbtus faktus ir tendencijas (http://www.smm.lt/en.strat.htm), matyti, kad 42 puslapiai skirti statistinÄ—ms detalÄ—ms apie mokykloje gaunamÄ… iÅ¡silavinimÄ…, taÄiau nieko neužsimenama apie amžiaus struktÅ«rÄ…, pagrindinių pareigų lyÄių balansÄ… ar apie kokias nors iÅ¡ 2500 mokyklų, apie kurias pateikiami duomenys, vadovų savybes. Atsakymas į šį klausimÄ… gali padaryti įtakÄ… tam, kaip kuriuose nors standartuose bus apibÅ«dintas lyderystÄ—s vaidmuo mokyklose. Ar jÅ«s norite, kad mokyklų direktorių standartas atspindÄ—tų dabartinÄ™ jÅ«sų Å¡alies nuomonÄ™ apie tai, kas yra lyderystÄ— (ar turÄ—tų bÅ«ti)? O gal jÅ«s norite pakeisti žmonių nuomonÄ™ apie tai, kÄ… galÄ—tume vadinti lyderyste?
Kaip lyderystÄ— įgyvendinama įvairiausio turinio Lietuvos mokyklose? Ar visoms toliau nurodytoms mokykloms reikia apibrėžti bendruosius lyderio vaidmenis? Mokyklų ir programų rÅ«Å¡ys: ikimokyklinio ugdymo mokykla (pradinio ugdymo programa); pradinÄ— mokykla (pradinio ugdymo programa); pagrindinÄ— mokykla (pagrindinio ugdymo programa; pagrindinio ir pradinio ugdymo programos, tam tikrais atvejais – glausta programa, atitinkanti pirmÄ…jį pagrindinio ugdymo turinį ir pradinis ugdymas; glausta programa, atitinkanti pirmojo pagrindinio ugdymo turinį); jaunimo mokykla (pagrindinio ugdymo programa); specialiosios vaikų mokymo ir globos įstaigos (pradinio ugdymo programa, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos), ligoninÄ—s mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos); sanatorijos mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programa); vidurinÄ— mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir glausta programa, atitinkanti antrÄ…jį pagrindinį mokymÄ…; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos); gimnazija – vidurinÄ— mokykla, atitinkanti VyriausybÄ—s ar jos įgaliotos institucijos nustatytus akreditacijos kriterijus (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir glausta programa, atitinkanti antrÄ…jį pagrindinį mokymÄ…; vidurinio ugdymo programa, glausta programa, atitinkanti antrÄ…jį pagrindinį mokymÄ… ir parengimas laikyti egzaminus stojant į bakalauro studijas; tam tikrais atvejais – vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos); suaugusiųjų mokykla, suaugusiųjų mokymo centras (vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos); mokymo centras (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialaus ugdymo programos); specialioji mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialaus ugdymo programos; adaptuotos vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialaus ugdymo programos); specialusis mokymo centras (vidurinio, pagrindinio, pradinio mokymo programos ir adaptuotos vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo mokymo programos); dailÄ—s ir sporto mokyklos (dailÄ—s ir sporto ugdymo programos). Ar mums reikia matyti besiskirianÄias kompetencijas mokyklų, kurių specializacija – pasiÅ«lyti moksleiviams netradicinio ugdymo turinio galimybÄ™, t.y. ugdymo programas, grindžiamas Mari Montessori, Waldorf, Suzuki pedagoginÄ—mis sistemomis?
Kita diskusija turÄ—tų vykti apie tai, kad Lietuvoje turÄ—tų bÅ«ti iÅ¡ryÅ¡kinta, jog yra skirtumas tarp mokyklos direktoriaus, atliekanÄio lyderio vaidmenį, ir mokyklos direktoriaus, atliekanÄio vadovo vaidmenį. Kokio vaidmens iÅ¡ mokyklos direktoriaus jÅ«sų sistema reikalauja dabar? Kokios yra specifinÄ—s mokyklos direktoriaus užduotys? Koks, jÅ«sų manymu, vaidmuo jiems yra skirtas kuriant Å¡alies ateitį? Kaip 1991 m. ir 2002 m. Å vietimo įstatymai apibrėžia Å¡vietimo sistemos valdymÄ… ir konkretų mokyklų vadovų indÄ—lį? Ar jÅ«s ketinate padidinti mokyklos direktoriaus galias (pvz., pasirinkti ir atleisti personalÄ…, nustatyti personalo algų dydžius, nustatyti mokykloje naudojamus mokymo metodus)? Tol, kol neturÄ—site aiÅ¡kaus supratimo apie tai, kokia, jÅ«sų manymu, veikla mokyklos direktorius turÄ—tų sugebÄ—ti užsiimti, tol gali bÅ«ti pavojinga naudotis tyrinÄ—jimų, atliktų tose kultÅ«rinÄ—se terpÄ—se, kur mokyklų direktoriai gali veikti savarankiÅ¡kai, rezultatais.
Pagal Kooter (1990 m.) lyderystÄ— – tai gebÄ—jimas suvaldyti pokyÄius, tuo tarpu vadovavimas – tai gebÄ—jimas suvaldyti kompleksiÅ¡kumÄ… ir tuo bÅ«du užtikrinti tvarkÄ… ir nuoseklumÄ…. Be to, jis atkreipia dÄ—mesį į tai, kad vadybos Å¡erdį sudaro Å¡ie procesai:
1. planavimas ir biudžetų sudarymas,
2. organizavimas ir aprūpinimas personalu,
3. kontrolė ir problemų sprendimas,
o tuo tarpu lyderystÄ—s pagrindas yra:
1. krypties nustatymas,
2. žmonių suvienijimas,
3. motyvavimas ir įkvėpimas.
Kaip sako liaudis vakaruose, „lyderiai atlieka gerus darbus“, o „vadovai gerai atlieka darbą“. Nepaisant to, kad kadangi turbÅ«t bÅ«tų naudinga pripažinti dviejų koncepcijų skirtumus, kartais juos sunku atskirti taip aiÅ¡kiai, kaip norÄ—tųsi pasakyti apibrėžimu. Pavyzdžiui, mes matome, kad mokykloje dažnai abu vaidmenys sutampa su tomis paÄiomis pareigomis ir su tuo paÄiu asmeniu. Pavyzdžiui, mokyklos direktorius dažnai yra atsakingas už mokyklos vizijos kÅ«rimÄ… bei už praktinių veiksmų, kurių reikia jai pasiekti, organizavimÄ…. Be to, suvokimui apie tai, kas yra kas, dažnai įtakÄ… daro tai, ar mokyklos vadovas efektyviai sprendžia problemas (pvz., ardomÄ…ja veikla užsiimanÄių tÄ—vų problema) ir tai, kokiais bÅ«dais jis tvarko vidinius mokyklos reikalus (pvz., sudaro ir administruoja grafikus). Lyderystei reikia norinÄio veikti pasekÄ—jo, o tai iÅ¡skirtinai pavyksta bÅ«nant fantazuotoju (lyderiu), o ne tuo, kuris negali surengti susirinkimo (vadovu)
Tokiu būdu, kad mūsų mąstymas apie administravimą, lyderystę ir vadovavimą taptų aiškesnis, kad būtų paklotas kompetencijų tobulinimo pagrindas ir kad būtų pabrėžta mokyklos direktoriaus vaidmens užtikrinant mokyklų tobulinimą svarba, mes pabandysime apibrėžti Lietuvos mokyklų direktorių nacionalinių standartų seriją. Manau, kad yra du vienas kitą papildantys būdai nustatyti standartus, kurie padarytų įtaką tiems darbo metodams, kuriuos mokytojai dirbdami taiko sau ir savo bendradarbiams, ir per kuriuos mato švietimo srities vadovaujantį darbą Lietuvoje. Vienas kelias – panaudoti tarptautiniu mastu atliktų darbų mokyklų efektyvumo srityje rezultatus, nežymiai pakeistus kokiais nors efektyvumo tyrimais Lietuvos kontekste. Kitas kelias – atlikti tyrimus apie tai, ko suinteresuotieji asmenys tikisi iš mokyklų direktorių ir tų tyrimų rezultatus išanalizuoti. Toliau ir pateikiamos kelios su abiem minėtais keliais susijusios idėjos.
Mokyklų efektyvumas
Tiesa yra ta, kad 2005 m. mes atskleidÄ—me sudÄ—tingÄ… mokslÄ… ir nepaprastÄ… technologijÄ…, bet tai įvyko neseniai, per „mÄ…stymu grindžiamÄ… mokymÄ…si“ ir yra susijÄ™ su tuo, kad mes pradedame iÅ¡mokti to, kaip reikia mokyklose sÄ—kmingai lavinti visus įvairių sugebÄ—jimų ir gabumų turinÄius mÅ«sų moksleivius. Per pastaruosius 30 metų sparÄiai vystÄ—si tyrinÄ—jimai mokyklų efektyvumo srityje, ir jais buvo siekiama atrasti atsakymus į klausimus, susijusius su mokykloje gaunamo iÅ¡silavinimo problemomis. Dabar mes pripažįstame, kad moksleivių pasiekimams įtakÄ… daro paÄios mokyklos pastangos, o ne rasinis ir socialinis ekonominis moksleivių pagrindas. Moksleivių ugdymui mokyklos yra svarbu, mokyklos tikrai daro pagrindinÄ™ įtakÄ… moksleivių raidai, „mokyklos tikrai smarkiai keiÄia“. Visa tai tapo mokslininkų, politikų, politikos formuotojų, moksleivių, mokytojų ir tÄ—vų diskusijų varomÄ…ja jÄ—ga. TyrinÄ—jimai mums davÄ— geras įvadines nuorodas apie mokyklose ir klasÄ—se esanÄius keiÄianÄius veiksnius. (žr. Sammons, 1999 m.)
Efektyvumo apibrėžimai
Mokyklų efektyvumas – tai veiksnių ir procesų, susijusių su teigiamu ar neigiamu poveikiu, padaromu moksleivių ugdymo rezultatams, atsižvelgiant į įnešamo indėlio skirtumus, tyrimai. Mokyklų efektyvumas – tai tas poveikis, kurį mokyklos mastu pasireiškiantys veiksniai (lyderystė, mokyklos klimatas ir mokyklos politika) turi moksleivių pažinimui ir emocinei veiklai.
Hoy ir Miskel (2001 m., 402-403 p.) nurodo tris lyderio efektyvumo rodiklius:
- asmeninis suvokimas to, kÄ… kiti mano apie jo reputacijÄ…, bei savianalizÄ—,
- individualus nario pasitenkinimas,
- organizacijos tikslų pasiekimas.
Empiriniai teorijos apie tai, kad mokyklų poveikis moksleivių pasiekimams ugdymo srityje yra pakankamai didelis, tyrimai buvo plaÄiu mastu atlikti JungtinÄ—je KaralystÄ—je, JAV, Nyderlanduose ir Australijoje. Pasirodo, kad įtakÄ… daro tokie veiksniai:
- stipri pedagoginė lyderystė iš mokyklos direktoriaus pusės;
- plintanti ir plaÄiai suprantama pedagoginÄ— kryptis;
- saugi ir tvarkinga mokymosi mokykloje aplinka (ar klimatas),
- dideli visų moksleivių pasiekimų lÅ«kesÄiai,
- moksleivių pasiekimų testų duomenų naudojimas vertinant programos ir mokyklos sėkmę (Teddlie ir Reynolds, 2000 m. 10 p.).
JungtinÄ—je KaralystÄ—je atlikti tyrimai, kuriais buvo sistemingai bandoma įvertinti su efektyvumu susijusius mokykloje ir kartais klasÄ—je esanÄius veiksnius. Tyrimo „Penkiolika tÅ«kstanÄių valandų“, kurį atliko Rutter ir kiti (1979 m.), metu buvo tiriami dvylikos centrinių Londono vidurinių mokyklų moksleivių ugdymo rezultatai. Tyrimais buvo nustatyta lyderystÄ—s kokybÄ—s, kuriÄ… mokyklai suteikÄ— mokyklos direktorius ir jo (jos) veiksmai, kuriant mokyklos mikroklimatÄ… ir tikslus, svarba.
Mortimore atliko penkiasdeÅ¡imties Londono žemesniųjų klasių mokyklų efektyvumo tyrimÄ…. ILEA žemesniųjų klasių mokyklų projektas (Mortimore ir kiti, 1988 m.) rodo, kad vienas iÅ¡ dvylikos svarbiausių veiksnių, susijusių su teigiamais mokyklų rezultatais, yra tikslinga mokyklos direktoriaus lyderystÄ— personalo atžvilgiu. Tikslinga lyderystÄ— pasireiÅ¡kÄ— ten, kur mokyklos direktorius suprato mokyklos poreikius, buvo aktyviai įsitraukÄ™s į mokyklos darbÄ…, taÄiau mokÄ—jo ir savo darbuotojams suteikti įgaliojimus. Jis (arba ji) nesistengÄ— visiÅ¡kai kontroliuoti mokytojų, taÄiau juos konsultuodavo, ypaÄ tada, kai reikdavo priimti sprendimus iÅ¡laidų planavimo ir ugdymo programų gairių nustatymo klausimais. Be to, lyderystÄ— pasireiÅ¡kÄ— tuo, kad ypatingas dÄ—mesys buvo skiriamas mokinių pažangos stebÄ—jimui, panaudojant duomenis apie individualius moksleivių rezultatus. VÄ—liau tyrimai parodÄ—, kad bendrosios efektyvumo charakteristikos – tai gera drausmÄ—, dideli mokytojų lÅ«kesÄiai moksleivių darbo atžvilgiu bei ypatingas dÄ—mesys pedagoginei lyderystei, t.y. atvejai, kai mokyklos direktorius daugiau aktyviai skatina ir stebi su mokymu susijusiÄ… veiklÄ…, o ne paprasÄiausiai veikia kaip administratorius ar verslo vadovas.
Levine ir Lezotte (1990 m.) apibendrino tyrimo iÅ¡vadas apie paprastai efektyviai dirbanÄias mokyklas. Viena iÅ¡ tokioms mokykloms nustatytų bÅ«dingų charakteristikų yra ryÅ¡ki lyderystÄ—, kuri pasireiÅ¡kia:
- ryžtingu mokytojų parinkimu ir pakeitimu,
- „Maverick“ tipo orientacija ir neigiamų padarinių sušvelninimu,
- dažnai vykstanÄiu asmeniniu mokyklos veiklos stebÄ—jimu ir supratimu,
- daug laiko ir energijos skiriama veiksmams, skirtiems mokyklai tobulinti,
- pagalba mokytojams,
- išteklių įsigijimu,
- aukštesnės kokybės pedagogine lyderyste,
- mokymo procesui padedanÄio personalo buvimu ir jo efektyviu panaudojimu.
Dar anksÄiau buvo parengta Å vietimo standartų valdybos (OFSTED) užsakymu atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekiama atlikti pagrindinių vidurinių ir pradinių mokyklų efektyvumÄ… sÄ…lygojanÄių veiksnių analizÄ™, apžvalga. Parengtoje apžvalgoje buvo iÅ¡vardyta vienuolika veiksnių, iÅ¡ kurių svarbiausiu laikoma profesinÄ— lyderystÄ—. Ataskaita parodÄ—, kad skirtingi lyderystÄ—s stiliai gali bÅ«ti siejami su efektyviai dirbanÄiomis mokyklomis ir kad dažnai buvo pastebÄ—tos trys charakteristikos, sietinos su sÄ—kmingai dirbanÄiais mokyklų vadovais: tikslo stiprumas, kitų darbuotojų įtraukimas į sprendimų priÄ—mimÄ… bei profesinis autoritetas mokymo ir mokymosi procese. Kiekvienos iÅ¡ tų trijų charakteristikų komponentus galima bÅ«tų apibendrinti taip:
Tvirta ir tikslinÄ— lyderystÄ—
- mokyklos direktorius ryžtingai parenka ir pakeiÄia mokytojus,
- mokyklos direktorius pabrėžia, kad darbuotojams yra svarbu konsensusas ir tikslo vienovė,
- mokyklos direktorius sugeba tarpininkauti ar apsaugoti mokyklÄ… nuo nepadedanÄių permainų agentų, prieÅ¡tarauti ar netgi nepaklusti iÅ¡ Å¡alies priskirtiems,
- mokyklos direktoriaus pastangos įsigyti papildomus mokyklai skirtus išteklius, pavyzdžiui, dotacijas, arba vietos verslo ir bendruomenės aukas, yra sėkmingos,
- inicijuoja ir valdo mokyklos tobulinimo procesÄ…,
- mokyklos direktorius užmezga ir palaiko nuolatinius ryšius su išorės institucijomis, pvz., su vietos švietimo institucijomis, universitetais ar konsultantais.
Bendro dalyvavimo principas
- mokyklos direktorius įtraukia savo pavaduotoją į politikos formavimo sprendimus,
- mokyklos direktorius įtraukia mokytojus į valdymą ir į mokymo programos planavimą,
- mokyklos direktorius su mokytojais aptaria išlaidų ir kitus politinio pobūdžio sprendimus,
- mokyklos direktorius kuria bendradarbiavimu grindžiamą kultūrą, kurios pamatas – bendra vizija ir tikslo vienovė,
- mokyklos direktorius vengia autokratiškų ir pernelyg demokratiškų darbo metodų,
- mokyklos direktorius priima atsargius sprendimus dÄ—l to, kada sprÄ™sti paÄiam ir kada įtraukti kitus.
Būti priešakiniu profesionalu
- mokyklos direktorius žino, kas vyksta klasėse, įskaitant mokymo programą, mokymo strategiją ir moksleivių pažangos stebėjimą,
- mokyklos direktorius yra įsitraukęs į klasėse atliekamą veiklą,
- mokyklos direktorius teikiama pagalba mokytojams – įvairiausia, įskaitant padrąsinimą ir praktinę pagalbą,
- mokyklos direktorius dažnai lankose klasėse,
- mokyklos direktorius neformaliai kalbasi su darbuotojais,
- mokyklos direktorius vertina mokytojų veiklos būdus.
Be to, Gray (1990 m.) teigia, kad „mokyklos direktoriaus lyderystÄ—s svarba – tai viena aiÅ¡kiausių tyrimo duodamų žinių apie mokyklų efektyvumą“ ir atkreipia dÄ—mesį į iÅ¡vadÄ…, kad tyrimo duomenys rodo, jog nÄ—ra efektyviai dirbanÄių mokyklų, kurių vadovas bÅ«tų silpnas
Be to, tobulesnių mokyklų tyrimai Didžiojoje Britanijoje ir JungtinÄ—se Valstijose iliustruoja individualaus lyderio, atliekanÄio misijÄ…, reikÅ¡mÄ™, o apie tokius asmenis, kurie gali bÅ«ti laikomi transformaciniais lyderiais, dažniau deleguojanÄiais ir įgalinanÄiais, įkvepianÄiais ir skatinanÄiais, nei vien tik palaikanÄiais tradicines ir giliai biurokratines hierarchijos ir kontrolÄ—s idÄ—jas, yra gausu literatÅ«ros.
Ar Lietuvos mokyklų atveju tokiÄ… misijÄ… reiktų sieti su betarpiÅ¡kai mokyklÄ… supanÄiais žmonÄ—mis? Pavyzdžiui, buvo priimti įstatymai dÄ—l nacionalinių mažumų kalbų ir kultÅ«rų apsaugos. Dvi didžiausios Lietuvos etninÄ—s grupÄ—s, rusai ir lenkai, nevienodai sureagavo į integracijÄ…, reikalaudamos skirtingų pedagoginių priemonių tam, kad pereinamuoju laikotarpiu bÅ«tų paremti įvairÅ«s bendruomenÄ—s poreikiai. Kokius įsitikinimus turi turÄ—ti mokyklų direktoriai, kad galÄ—tų tarnauti skirtingoms bendruomenÄ—ms? Kokius įsitikinimus mes turÄ—tume įdiegti vadovams, jog Lietuva pasiektų tikslÄ…, kad visi vaikai, turintys ypatingų poreikių, turi galimybÄ™ mokytis draugiÅ¡koje aplinkoje?
Svarbus efektyvios lyderystės elementas – pedagoginė lyderystė, įskaitant akademinio laiko skyrimą ir jo globojimą. Štai tokios yra keturios svarbiausios šios pedagoginės lyderystės sritys:
- riboto gerai apibrėžtų tikslų skaiÄiaus nustatymas ir visų mokyklos klientų supažindinimas su jais;
- pedagoginės veiklos funkcijos valdymas prižiūrint mokymą, skiriant ir globojant mokymui skirtą laiką, koordinuojant ugdymo programą ir stebint moksleivių pažangą;
- akademinio mokymosi klimato skatinimas, apimant pozityvius moksleivių lÅ«kesÄius, palaikant aukÅ¡tÄ… asmeninį regimumÄ…, numatant mokytojų ir moksleivių skatinimo priemones bei skatinat mokytojų profesinį tobulÄ—jimÄ…;
- palaikanÄios darbo aplinkos sukÅ«rimas, apimant saugios ir tvarkingos aplinkos kÅ«rimÄ…, suteikiant galimybes prasmingai įtraukti moksleivius, plÄ—tojant darbuotojų bendradarbiavimÄ…, užtikrinant iÅ¡orinius mokyklai veikti padedanÄius iÅ¡teklius ir užmezgant sÄ…sajÄ… tarp namų ir mokyklos.
Å ioje vietoje mums galbÅ«t reiktų sugrįžti atgal ir aptarti mokyklų, siÅ«lanÄių Montessori, Waldorf, Suzuki ir panaÅ¡iÄ… pedagoginÄ™ praktikÄ…, ypatybes.
Tokiu bÅ«du Å¡ių veiksnių tyrimas kartu su bet kokia kita papildoma informacija, kuriÄ… galima bÅ«tų gauti atidžiai skaitant turimÄ… literatÅ«rÄ… apie Lietuvos mokyklų efektyvumo tyrimus, galbÅ«t leistų apibrėžti keletÄ… pageidaujamų veiksnių, kurie galÄ—tų bÅ«ti įtraukti į mokyklų direktorių standartų sÄ…raÅ¡Ä…. TaÄiau vis dÄ—lto, jei direktorių darbas ir vaidmenys bus apibrėžiami vadovaujantis tik tarptautiniu mastu atliktų tyrimų rezultatais, tai turbÅ«t nebus visiÅ¡kai priimtina Lietuvos mokyklų direktoriams, o vÄ—liau atliekamos apklausos ir tyrimai galbÅ«t sustiprintų Å MM valdžiÄ… diegiant tokiÄ… priemonÄ™.
Suinteresuotųjų asmenų supratimas
IdÄ—jos priimti bendrÄ… susitarimÄ… dÄ—l to, kÄ… reiÅ¡kia bÅ«ti efektyviai dirbanÄiu mokyklos direktoriumi, strategija glÅ«di mokyklų vadovų suvokime apie juos supanÄias aplinkybes, savo darbÄ… ir apie tai, kaip jie mato savo vaidmenis, kurie yra sprendžiamieji formuojant jų darbo mokykloje vaizdÄ…. Žinoma, vienas iÅ¡ svarbių jų suvokimui daromos įtakos Å¡altinių yra jų paÄių lÅ«kesÄiai, taÄiau įtakÄ… daro ir jų pedagoginių partnerių (tÄ—vų, mokytojų, moksleivių, inspektorių ir t.t.) nuomonÄ—s. Tie lÅ«kesÄiai (kartu su struktÅ«rinÄ—mis ypatybÄ—mis ir makropolitiniais bei mikropolitiniais reikalavimais) prisideda formuojant kultÅ«rinÄ™ aplinkÄ…, kurioje vadovai interpretuoja savo vaidmenį ir funkcijas, o tokiu bÅ«du – ir darbo atlikimo metodus.
TodÄ—l papildoma tokio projekto užduotis bÅ«tų Å¡iek tiek nuÅ¡viesti tuos lÅ«kesÄius, kuriuos mokyklų direktorių atžvilgiu turi mokyklomis besidominÄios įvairios grupÄ—s ir asmenys, tam, kad mes galÄ—tume pradÄ—ti kurti koncepcijÄ… apie tai, ko yra tikimasi iÅ¡ Lietuvos mokyklų vadovų. TokiÄ… užduotį gali paveikti ir bendrieji gyventojų lyÄių stereotipai. Mokytojo profesija yra labai moteriÅ¡ka ï€ 86 visų mokytojų yra moterys. Koks yra moterų ir vyrų santykis mokyklų direktorių segmente? Jeigu proporcija labai skiriasi, ar tai yra įrodymas, kad „vyriÅ¡kosios“ savybÄ—s Lietuvoje yra vertinamos atliekant vadovo (lyderio) vaidmenį? Ar Ministerija nori tai skatinti ar tam sutrukdyti? Kitokia padÄ—tis yra universitetuose – ten vyrai sudaro daugiau nei pusÄ™ (55,6) visų dÄ—stytojų.
Daugelyje Å¡alių lÅ«kesÄiai, susijÄ™ su mokyklų direktorių atliekamu darbu, nacionaliniu lygmeniu yra aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dÄ—styti, o vietos lygmeniu – iÅ¡dÄ—styti priimtinu laipsniu. TaÄiau kasdieniniai prioritetai ir sprendimai dažnai yra atskirai kiekvieno mokyklos direktoriaus reikalas ir kryptis. Praktika mums pakiÅ¡a mintį, kad ypatingai efektyviai dirbanÄių mokyklų vadovų ir tų, kurie tik susitvarko su darbu, skirtumai matyti iÅ¡ to, kaip mokyklų direktoriai atlieka savo pareigas, kokius lyderystÄ—s stilius jie pasirenka, kokias problemas jie pasirenka sprÄ™sti ir kokias palieka kitai dienai.
Nepakanka vien tik žinoti, kÄ… pedagogai galvoja apskritai arba kÄ… politiniai lyderiai skelbia apie mokyklų sÄ—kmÄ™ arba tobulinimo reikmes. Savaime suprantama, tyrinÄ—tojai turÄ—tų stengtis iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti visų suinteresuotų asmenų požiÅ«rį į pažangÄ… Å¡vietimo srityje, o pirmiausia ï€ moksleivių ir jų tÄ—vų balsus. Å iuo metu atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama rimÄiau atsižvelgti į moksleivių požiÅ«rį, yra kilÄ™s iÅ¡ Å iaurÄ—s Amerikos (pvz., Michele Fine, Sonia Nieto, Ynonna Lincoln) ir JungtinÄ—s KaralystÄ—s (pvz., Jean Rudduck). „Tai, kÄ… moksleiviai sako apie mokymÄ…, mokymÄ…si ir mokykloje gaunamÄ… iÅ¡silavinimÄ…, ne tik verta iÅ¡klausyti; tai duoda svarbų (galbÅ«t patį svarbiausiÄ…) pagrindÄ… pagalvoti apie mokyklų tobulinimo bÅ«dus.“ TodÄ—l neįsileisti jaunų žmonių į konsultavimo procesÄ… yra pavojinga, nes tai yra pasenÄ™s požiÅ«ris į vaikystÄ™, pagal kurį jauni žmonÄ—s laikomi mažiau teisių turinÄia grupe, nepaisoma jų gebÄ—jimo apmÄ…styti svarbiausius jų gyvenimo dalykus. Be viso to, tÄ—vai turÄ—tų bÅ«ti laikomi mokyklos partneriais bei klientais.
Tiek, kiek man žinoma, Lietuvoje moksleivių ir tÄ—vų lÅ«kesÄiai efektyvios lyderystÄ—s atžvilgiu dar nÄ—ra visiÅ¡kai iÅ¡tirti. Taigi, tolesnis dalyko tyrimas, kuris tyrinÄ—jimų fondÄ… papildytų naujomis dalyko žiniomis, bÅ«tų ir pageidaujamas, ir svarbus tokio projekto rezultatas. Tokiu bÅ«du, bÅ«tų labai svarbu tokiame projekte iÅ¡nagrinÄ—ti ir pateikti pagrindinių mokyklos suinteresuotųjų asmenų (mokyklų direktorių, mokytojų, tÄ—vų ir moksleivių) lÅ«kesÄius efektyvaus Lietuvos mokyklos direktoriaus atžvilgiu tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar tokie požiÅ«riai galÄ—tų papildyti mÅ«sų supratimÄ… apie tai, kaip lyderystÄ™ mokykloje paversti efektyvesne.
Tyrimo uždaviniu galėtų būti būtinybė atkreipti dėmesį į tokius klausimus:
1. Kokie yra mokyklos suinteresuotųjų asmenų lÅ«kesÄiai efektyvaus Lietuvos mokyklos direktoriaus atžvilgiu?
2. Kokiu mastu šios prielaidos atitinka pasaulinę literatūrą apie mokyklų efektyvumo tyrimus?
3. Kokius siūlymus būtų galima pateikti siekiant, kad būtų užtikrintas lyderystės Lietuvos mokyklose efektyvumo tobulinimas?
PagrindinÄ— tokio tyrimo prielaida yra ta, kad subjektyvÅ«s sprendimai, kuriuos priÄ—mÄ— pats vadovas, pavaldiniai, moksleiviai ir už mokyklos ribų esanÄios visuomenÄ—s nariai, yra lemiami kuriant vizijÄ… bei lyderystÄ—s kryptį ir tampa naujos, tobulesnÄ—s lyderystÄ—s kertiniu akmeniu.
Kadangi atliekant tokį tyrimÄ…, svarbiausias dÄ—mesys turÄ—tų bÅ«ti skiriamas iÅ¡aiÅ¡kinti suinteresuotųjų asmenų lÅ«kesÄius efektyviai dirbanÄio mokyklos direktoriaus atžvilgiu ir pasiÅ«lymus dÄ—l lyderystÄ—s Lietuvos mokyklose tobulinimo, tinkamiausia metodologija laikytinas kokybinis tyrimo bÅ«das. Kokybinis tyrimo bÅ«das labiau atspindÄ—tų respondentų poreikius ir tiriamojo dalyko pobÅ«dį, nes kokybinio tyrimo bÅ«dai nÄ—ra susijÄ™ su vertinimu ir tokiu bÅ«du jie bÅ«na ne taip ryÅ¡kiai, kaip kiekybiniai, struktÅ«riÅ¡kai apibrėžti. Be to, manytina, kad kokybinio tyrimo metodologija užfiksuos gausius ir asmeninius duomenis ir ypatingai tada, kai interviu bus imami respondentui įprastoje aplinkoje.
Arba kitaip – gali būti aptarta kokybinio ir kiekybinio duomenų surinkimo technikos derinio panaudojimo galimybė, įskaitant:
- pusiau struktūruotus nuodugnius interviu su mokyklų direktoriais,
- diskusijas su mokyklų steigėjais,
- pusiau struktūruotus nuodugnius interviu su mokytojais,
- grupinius interviu su moksleiviais,
- klausimynus, kuriuos užpildytų tÄ—vai, turintys Lietuvos valstybines mokyklas lankanÄių vaikų.
LyderystÄ—s mokyklose tobulinimas
Tai, kÄ… mes galvojame,
arba ką žinome,
arba kuo tikime,
galų gale nėra labai svarbu.
Svarbiausia yra tai, kÄ… mes darome.
Johnas Ruskinas
Mokyklų direktorių mokymas
Aristotelis tikÄ—jo, kad kai kurie asmenys nuo pat gimimo momento turi savybių, kurios padaro juos lyderiais. Koncepcija, kad lyderis savyje turi įgimtas savybes, pvz., drÄ…sÄ…, intelektÄ…, iniciatyvÄ…, pasitikÄ—jimÄ… savimi ir t.t., sukÅ«rÄ— vadinamÄ…jį prigimtinį požiÅ«rį į lyderystÄ™. Jeigu klausytojų papraÅ¡oma iÅ¡vardyti lyderius, jie dažnai nurodo Mandella, Martin Luther King, Ghandi, Churchill. Kiek man žinoma, nÄ— vienas iÅ¡ jų niekada nelankÄ— jokio lyderystÄ—s seminaro. Kiekvienas jų savyje turÄ—jo kažkÄ…, kas galÄ—jo įkvÄ—pti kitus. GalbÅ«t jie buvo gerai įsisavinÄ™ daugelį įgÅ«džių ir darbo metodų, taÄiau vis dÄ—lto ankstyvajame amžiuje tikriausiai nebÅ«tų buvÄ™ galima atpažinti kai kurių lyderystÄ—s požymių ir asmeninių savybių, kuriomis jie mus žavi Å¡iandien.
Jei mes norėtume, kad mūsų mokykloms vadovautų mandellos arba gandžiai, deja, norai būtų beviltiški. Tokių žmonių aplinkui niekada nebus pakankamai. Darbas turi būti padarytas pakankamai valdomu taip, kad eiliniai mirtingieji galėtų jį atlikti. Bet tiems mirtingiesiems galima padėti tapti efektyvesniais atliekant savo vaidmenį. Šiais laikais vis dažniau pripažįstamas faktas, kad lyderiais tampama, t.y. gimstama tapti lyderiais, lavinantis ar vien tik įgyjant patirties. Supratimas, kad lyderystės įgūdžiai gali būti išlavinami, sudaro lyderystės programų rengimo teorinį pagrindą, kurio principas – kompetencijos įgijimas.
Gali bÅ«ti imamasi veiksmų, kurie padÄ—tų sustiprinti su efektyvumu susijusias savybes ir situacinius veiksnius. Vienu iÅ¡ tokių pavyzdžių gali bÅ«ti atvejis, kai parenkami asmenys, turintys pageidaujamas asmens savybes, yra motyvuoti bei turi įgÅ«džių ir jiems sukuriamos tokios situacijos, kuriose jų gabumai gali geriausiai pasireikÅ¡ti. IÅ¡silavinimas ir patirtis gali pagerinti potencialių ir dirbanÄių mokyklų vadovų įgÅ«džių lygį.
AiÅ¡ku, kad mokyklų vadovai Å¡iuo metu dirba labai skirtingose mokyklinÄ—s kultÅ«ros terpÄ—se, susidurdami su daug jÄ—gų atimanÄiais pokyÄių diegimo ir jų valdymo apribojimais. FaktiÅ¡kai pedagogų lyderystÄ— – tai sudÄ—tingas veiklų rinkinys, kvieÄiantis individus plaÄiai panaudoti žinias, įgÅ«džius ir sprendimus, kai tuo tarpu praktiÅ¡kai ji priklauso nuo to kultÅ«rinio ir pedagoginio konteksto, kuriame mokykla veikia. NuolatinÄ— individo gebÄ—jimų ir organizacinių reikalavimų sÄ…veika daro pedagogų lyderystÄ™ sudÄ—tinga ir sunkia. Kad bÅ«tų tinkamai reaguojama į besikeiÄianÄias darbo aplinkybes, mokyklų direktoriai privalo mokytis iÅ¡ nuolat kintanÄios mokyklinio darbo patirties. TaÄiau bet kuriam besimokanÄiajam mokymasis iÅ¡ patirties yra sunkus ir nepakankamas, todÄ—l mokyklų direktoriai sveikina jiems suteikiamÄ… pagalbÄ… jiems stengiantis dirbti kitaip. Kad bÅ«simieji lyderiai sustiprintų savo gebÄ—jimus ir iÅ¡moktų reikiamų įgÅ«džių, jiems galbÅ«t reiktų baigti parengiamÄ…jį vadovavimo kursÄ… ar mokymo programas, kurios pagrindinį dÄ—mesį skirtų teorinÄ—ms ir neÅ¡aliÅ¡koms žinioms, taikytiems tyrimams ir stebÄ—tai praktikai.
Daugelis Å¡alių, ir pirmiausia – JAV, JungtinÄ— KaralystÄ— ir Kanada, sudarÄ— privalomÄ…sias pedagoginiams lyderiams skirtas parengiamÄ…sias programas, kuriose mokomasi arba prieÅ¡ pradedant dirbti, arba neatsitraukus nuo darbo. JAV mokyklų vadovų profesinis tobulÄ—jimas yra grindžiamas supratimu, kad tai, ko reikia, yra kryptingas ir sistemingas teorinis ir praktinis mokymas apie vadovavimÄ… mokyklai. TodÄ—l vienas po kito universitetai sukÅ«rÄ— studijų programas, kurias baigus, gaunamas sertifikatas ar paprasÄiausiai įgyjamas magistro laipsnis. Toks bÅ«das jums nebÅ«tų sudÄ—tingas, kadangi labai daug Lietuvos mokytojų turi universitetinį iÅ¡silavinimÄ…. 88 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, 72 profesinių mokyklų mokytojų ir 97 kolegijų mokytojų iÅ¡silavinimas yra toks aukÅ¡tasis, kurį turint, galima įgyti minÄ—tÄ… laipsnį. Taip pat yra ir paplitusios programos, kurias siÅ«lo JAV rajonų Å¡vietimo skyriai ir pagal kurias dirbantys mokyklų direktoriai ir kandidatai tapti mokyklų direktoriais neatsitraukdami nuo darbo gali gauti papildomÄ… mokymÄ…. Tuo tarpu, kai JAV juda sertifikatų ir licencijų įsigijimo kryptimi, JungtinÄ—je KaralystÄ—je mes primygtinai reikalaujame, kad savo įgÅ«džius ir kompetencijÄ… atlikti lyderio vaidmenį kiekvienas asmuo pademonstruotų ir patvirtintų per nuolat vykstanÄius profesinio augimo ir tobulÄ—jimo procesus.
Nacionalinio mokyklų vadovų koledžo (www.ncsl.org.uk) mokyklų direktorių mokymo ir tobulinimo strategija apima tris programas: karjeros siekiantiems vadovams skirtą Nacionalinę mokyklų direktorių profesinio meistriškumo programą (NMDPMP) (1996 m.), Mokyklų vadovų lyderystės ir vadybos programą (MDĮP), skirtą naujai paskirtiems mokyklų direktoriams (1995 m.) ir dirbantiems mokyklų direktoriais skirtą Mokyklų direktorių lyderystės programą (MDLP) (1998 m.).
NMDPMP ï€ tai standartinÄ— kvalifikacinÄ— programa, pagal kurį suteikiama galimybÄ— karjeros siekiantiems mokytojams efektyviai pasirengti ir tobulÄ—ti profesinÄ—je srityje, o dabar asmenims, pirmÄ… kartÄ… skiriamiems mokyklų direktoriais, jos baigimas yra privalomas reikalavimas. Skirtingai nuo MDLP, NMDPMP ï€ tai daugiau profesinio meistriÅ¡kumo programa, nei ta programa, kuriÄ… palaiko nacionaliniai mokyklų direktorių standartai. Nacionaliniai mokyklų direktorių standartai (žr. www.DFES.gov.uk) numato profesinio tobulÄ—jimo sritis ir veiksmus, dirbantiems ir karjeros siekiantiems mokytojams suteikia informacijÄ…, juos kvieÄia ir sudomina. Tokie standartai padeda ir valstybÄ—s institucijų vadovams, įgyvendinantiems savo atsakomybÄ™ už mokyklų direktorių įdarbinimÄ…, jie numato gaires dÄ—l to, ko visi mokyklos suinteresuotieji asmenys galÄ—tų tikÄ—tis iÅ¡ mokyklos direktoriaus. Žodžiais neiÅ¡reikÅ¡tas dalykas NMDPMP yra tai, kad lyderystÄ—s galima iÅ¡mokyti, todÄ—l NMDPMP suteikiama kvalifikacija domisi augantys ir auginami rytdienos mokyklų vadovai.
HEADLAMP sistema yra skirta naujai paskirtiems vadovams (dvejus metus nuo paskyrimo dienos) ir pagrindinį dÄ—mesį skiria tam, kad bÅ«tų patenkinami jų profesinio ir asmeninio tobulÄ—jimo poreikiai. MDLP – tai labiau į apmÄ…stymus orientuotas lyderystÄ—s ugdymo bandymas. Å ios programos metu patyrÄ™ mokytojai rengia paÄių dalyvių atliekamas jų patirties, kuri suformuojama gaunant iÅ¡samius kolegų atsiliepimus, apžvalgas. Tokių atsiliepimų tikslas – duoti priemonÄ™, kuri padÄ—tų sukurti veiksmų, kuriais siekiama sumažinti skirtumÄ… tarp faktinÄ—s ir pageidaujamos veiklos, planus.
Šių programų vertinimą Ofsted atliko 2002 m. Ataskaita pateikiama internete http://www.ofsted.gov.uk/publications/index.cfm?fuseaction=pubs.displayfile&id=31&type=pdf
Be abejo, Lietuva paskelbÄ— siekianti tam tikrų ES tikslų (http://www.smm.lt/en/docs/Education_LT2004.pdf), pvz., sumažinti ankstyvojo pasitraukimo iÅ¡ Å¡vietimo sistemos rodiklį iki 10, padidinti asmenų, baigusių matematikos, mokslo ir technologijų studijas 20-29 metų amžiaus grupÄ—je, dalį, tenkanÄiÄ… 1000 atitinkamo amžiaus gyventojų, iki 15%; padidinti asmenų, kuriems suÄ—jo 22 m., sÄ—kmingai įgijusių aukÅ¡tesnįjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ…, iki ne mažiau kaip 85%, sumažinti mažo raÅ¡tingumo asmenų, kuriems yra suÄ—jÄ™ 15 metų, dalį ne mažiau kaip iki 20% palyginus su 2000 m.; užtikrinti, kad ne mažiau kaip 12,5% suaugusiųjų darbingo amžiaus (25-64 metų amžiaus) gyventojų mokytųsi visÄ… gyvenimÄ…. Galimas dalykas, jog tam, kad Å¡ie tikslai bÅ«tų pasiekti, direktoriai Å¡iuo metu mokosi neatsitraukdami nuo darbo. Å ie tikslai turÄ—tų bÅ«ti ir pagrindiniais mokyklų direktoriams skirtų mokymosi neatsitraukus nuo darbo programų elementais.
Pirmiau minÄ—tų JungtinÄ—s KaralystÄ—s programų sudarymo kaina buvo didžiulÄ— ir tai galbÅ«t yra neįkandama mažesnÄ—ms Å¡alims. TaÄiau vis dÄ—lto JungtinÄ—s KaralystÄ—s modelius mes galÄ—tume naudoti kaip Å¡ablonÄ…, kuriam galbÅ«t galÄ—tume pritaikyti padÄ—tį Lietuvoje.
SiÅ«lyÄiau, kad atsakingi asmenys šį tekstÄ… panaudotų kaip paraginimÄ… sprÄ™sti kai kuriuos neiÅ¡sprÄ™stus klausimus ir kurti jame aptartų problemų sprendimo bÅ«dÄ…, kuris sudarytų svarbų pagrindÄ…, rengiant bendrÄ… lyderystÄ—s ir vadovavimo Lietuvos mokykloms principų sÄ…raÅ¡Ä….
Kitas etapas, įgyvendinamas konsultantams padedant, ï€ tai bandomojo veiksmų plano, apimanÄio tikslus, įgyvendinimo laikÄ…, iÅ¡teklius, personalÄ…, sÄ—kmÄ—s veiksnius ir pažangos siekiant nustatytų tikslų, stebÄ—jimo bÅ«dÄ…, sudarymas. Toks planas gali bÅ«ti sudaromas toliau nurodytų etapų metu, taÄiau visa tai tÄ—ra gairÄ—s.
1 etapas – konsultantams padedant, ištirti keletą svarbiausių veiksnių, kuriuos nustatė tarptautiniu mastu atlikti mokyklų efektyvumo tyrimai, ir pasistengti susieti juos su padėtimi Lietuvos mokyklose.
2 etapas – konsultantams padedant, užsakyti eilÄ™ tyrimų apie suinteresuotųjų asmenų lÅ«kesÄius mokyklų vadovų atžvilgiu,
3 etapas – sudaryti darbo grupę, stengiantis suderinti tuos du duomenų šaltinius ir sugrupuoti juos į suprantamą mokyklų direktorių standartų sąrašą,
4 etapas – pasitarti su įvairių rūšių mokyklų direktoriais ir jų profesinėmis asociacijomis dėl galutinio sąrašo turinio,
5 etapas – stengtis paversti tuos standartus kriterijų (kompetencijų) sąrašu,
6 etapas – konsultantams padedant, sudaryti įvairiapusiÅ¡kÄ… mokymosi programÄ…, atitinkanÄiÄ… suaugusiųjų kaip besimokanÄiųjų poreikius, ir kurios tikslas – mokyti potencialius lyderius,
7 etapas – konsultantams padedant, sudaryti vertinimo programą, siekiant tokį mokymą akredituoti ir tokiu būdu išskirti iš kitų potencialius ateities mokyklų direktorius.
Tekste minėtų nuorodų sąrašas
Hoy, W. K., & Miskel, C. G. (2001). Educational administration: Theory, research, and practice (6th ed.). New York: McGraw-Hill.
Kotter, J. P. (1990) A force for change: how leadership differs from management London ; New York : Free Press
Levine, D.U., & Lezotte, L.W. (1990). Unusually effective schools: A review and analysis of research and practice. Madison, WI: National Center for Effective Schools Research and Development
Mortimore, P.ir kt., (1988) School matters : the junior years Wells : Open Books
Rutter, J. ir kt., (1979) Fifteen thousand hours : secondary schools and their effects on children Cambridge, Mass : Harvard University Press
Sammons,P. (1999) School effectiveness : coming of age in the twenty-first century / Pam Sammons Contexts of learning Lisse ; Abingdon : Swets & Zeitlinger Publisher
Teddlie, C. ir Reynolds,D. 2000, 10 The International handbook on school effectiveness research / [red.] Charles Teddlie and David Reynolds London : Falmer
+ 23 - 3 Dalintis žinute socialiniuos tinkluose
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
ValstybinÄ— Å¡vietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Nuotraukų albumas
Å vietimo naujienos
Siūlome aplankyti
