Lyderio biblioteka Straipsniai IÅ¡versti straipsniai 2010 metai
Apie 70 procentų savo aktyvaus laiko lyderiai praleidžia bendraudami vienu ar kitu būdu. Šioje, projekto „Lyderių laikas" vykdytojų išverstoje, apžvalgoje pateikiami pasiūlymai mokyklų lyderiams, kaip padidinti šio bendravimo veiksmingumą.
+ 23 - 1 
Daugelyje administratorių mokymo programų didžiausias dÄ—mesys skiriamas tam, kaip Å¡vietimo srities lyderiai „turÄ—tų" elgtis, o ne jų klaidoms ar tam, ko „nereikÄ—tų" daryti. TaÄiau manome, kad žinojimas, kaip nereikÄ—tų elgtis, yra toks pats svarbus, ar netgi svarbesnis, nei žinojimas, kaip reikÄ—tų elgtis.
+ 20 - 4 
Å ioje trumpoje, projekto „Lyderių laikas" vykdytojų iÅ¡verstoje, apžvalgoje apibendrinamos svarbiausios iÅ¡vados ir duomenys apie lyderių ugdymÄ…, taip pat pabrėžiamos pagrindinÄ—s temos ir pastebÄ—jimai, į kuriuos reikÄ—tų atkreipti dÄ—mesį ateityje. Apžvalgoje daugiausia nagrinÄ—jami straipsniai, kuriuos pateikÄ— arba pasiÅ«lÄ— autoriui NacionalinÄ— mokyklų vadovų kolegija (toliau – NCSL). Tekste jie žymimi žvaigždute (žr. „Šaltiniai"), o Å¡alia nurodomas straipsnio puslapis arba pastraipa. Tekste taip pat cituojami kiti atitinkami Å¡altiniai, kurie žymimi įprastai, bet iÅ¡samiau neapraÅ¡omi, nes mano tikslas nebuvo parengti plaÄiÄ… literatÅ«ros apžvalgÄ….
+ 21 - 1 
Tai mokslinis darbas, kuriame tiriamas ryÅ¡ys tarp emocinio intelekto, gana naujos sÄ…vokos, palyginti su kognityviniu intelektu, ir veiksmingos lyderystÄ—s vidurinÄ—se mokyklose. Å is darbas parengtas kaip tik tuo metu, kai mokslinis tyrimas parodÄ—, kad lyderių samdymÄ… ir iÅ¡saugojimÄ… Didžiosios Britanijos mokyklose iÅ¡tiko krizÄ—. Å i mokslo tiriamoji ataskaita – tai literatÅ«ra pagrįsta sÄ…vokos analizÄ—, apimanti laikotarpį nuo jos atsiradimo paskutiniojo praÄ—jusio amžiaus deÅ¡imtmeÄio pradžioje iki Å¡iandienos. Joje siekiama sudaryti emocinio intelekto modelį, skirtÄ… veiksmingai lyderystei ugdyti mokyklose, jis parodytų, kokį vaidmenį emocinis intelektas gali atlikti siekiant dabar ir ateityje iÅ¡saugoti, iÅ¡laikyti, tobulinti ir samdyti mokyklų lyderius.
Â
+ 19 - 1 
SÄ—kmingi lyderiai yra tie, kurie iÅ¡siugdÄ— holistinį požiÅ«rį į savo organizacijų aplinkÄ…. BÅ«tent tokį platų požiÅ«rį direktoriams ir kitiems lyderiams siÅ«lo mokyklos kultÅ«ros sÄ…voka. Å is požiÅ«ris leidžia jiems geriau suprasti rimtas problemas ir sudÄ—tingus santykius mokykloje. Gilindami savo supratimÄ… apie mokyklos kultÅ«rÄ…, Å¡ie lyderiai bus geriau pasirengÄ™ formuoti vertybes, įsitikinimus ir požiÅ«rį, kurių reikia siekiant skatinti stabiliÄ… ir lavinanÄiÄ… mokymosi aplinkÄ….
+ 23 - 2 
Regiono mokyklų vadovybÄ—, lyderį, kurio pareigos paaukÅ¡tinamos, siunÄia į nepažangiÄ… mokyklÄ… ir kelis mÄ—nesius stebi jo darbÄ…. Jei vadovauti kitai mokyklai sutinkantis lyderis yra charizmatiÅ¡kas, jis pasiima kartu visus savo iÅ¡ugdytus mokytojus lyderius. Vadinamosios „magneto“ mokyklos vadovas, pritraukdamas geriausius studentus iÅ¡ viso miesto, pagerina Å¡ios įstaigos reputacijÄ…, bet atima iÅ¡ kaimyninÄ—s mokyklos gabiausius žmones, todÄ—l jos veiklos rezultatai gerokai pablogÄ—ja. VidurinÄ—s mokyklos vadovams pasikeitus keturis kartus per penkerius metus, mokytojai nusprendžia, kad ateityje ir toliau nesunkiai iÅ¡tvers tokiÄ… direktorių kaitÄ…, „iÅ¡laukdami“, kol ateis ir iÅ¡eis nauji lyderiai, ir atsispirdami jų pokyÄių darbotvarkÄ—ms. Regiono mokyklų administracija susiduria su nepaprastai vieninga mokykla ir skiria vis stipresnius autoritarinius vadovus, taÄiau Å¡ios vieningos mokyklos atsparumas permainoms tampa dar tvirtesnis.
+ 29 - 1 
Ši apžvalga, kurią į lietuvių kalbą išvertė projekto „Lyderių laikas“ vykdytojai, parengta kaip Nacionalinės mokyklų vadovų kolegijos (toliau – NCSL) veiklos proceso peržiūros dalis. Joje siekiama apibendrinti turimas žinias apie efektyvią mokyklų lyderystę, nagrinėjant kai kurias pagrindines temas. Taigi pirmiausia apibrėžiamos kelios pagrindinės lyderystės praktikos rūšys:
+ 22 - 1 
Geologai tvirtina, kad kas kelis Å¡imtus tÅ«kstanÄių metų magnetinis žemÄ—s laukas apsiverÄia ir kompasai, kurie Å¡iandien rodo Å¡iaurÄ—s kryptį, vienÄ… dienÄ… rodys pietų. Kažkas panaÅ¡aus vyksta ir mokyklos lyderystÄ—s srityje, taÄiau ciklo trukmÄ— yra matuojama tik deÅ¡imtmeÄiais.
PrieÅ¡ deÅ¡imtį metų direktorių buvo praÅ¡oma tapti „mokanÄiaisiais lyderiais“, kurie vykdytų griežtÄ… kontrolÄ™, nustatydami tikslus, palaikydami disciplinÄ… ir vertindami rezultatus. Å iandien jie skatinami bÅ«ti „pagalbÄ… teikianÄiais lyderiais“, kurie formuoja komandas, kuria tinklus ir „vadovauja bÅ«dami organizacijos centre“.
+ 24 - 2 
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje siūlomose reformose ėmė ryškėti stebėtina švietimo ateities vizija: mokykloms vadovauja mokytojų komitetai be jokio administratoriaus. Nors tik keletas praktikų (tarp jų mokytojai) laikė tai rimtu siekiu, dauguma jų sutiko, kad mokytojai nusipelnė svarbesnio vaidmens mokyklų valdyme. Nuo to laiko bendras sprendimų priėmimas tapo svarbia pastangų reformuoti mokyklas dalimi.
Bendrai priimdami sprendimus mokytojai atlieka pagrindinį vaidmenį numatant mokyklos politikÄ… ir praktikÄ…. PagrindinÄ— to priežastis – paprasta: tie, kurie yra arÄiausiai mokinių mokymosi, geba geriausiai priimti su lavinimu susijusius sprendimus.
+ 20 - 1 
Šiame pranešime apibendrinamos trejų metų nacionalinio mokslinių tyrimų projekto, kuriame vertinamas lyderystės poveikis mokinių pasiekimams, išvados, ypatingą dėmesį skiriant vyriausiojo mokytojo lyderystei (Vaikų, mokyklų ir šeimų departamentas, DCSF, 2009). Tai straipsnio „Septyni teiginiai apie sėkmingą lyderystę mokyklose“ (K. Lytvudas ir kiti (Leithwood et al, 2006), kuriame apibrėžiami, įvertinami ir plėtojami šie pagrindiniai teiginiai, tęsinys.
+ 20 - 1 
Bendro sprendimų priÄ—mimo (toliau – BSP) procesas tapo viena iÅ¡ pagrindinių paskutiniojo deÅ¡imtmeÄio reformų priemonių. Kadangi BSP reformai pritaria organizacijos, pvz., Amerikos mokyklų vadovų asociacija (angl. American Association of School Administrators) ir NacionalinÄ— Å¡vietimo asociacija (angl. National Education Association), o kai kurios valstijos ir mokyklų apygardos skatina jÄ… įgyvendinti, pedagogai turi kuo geriau suprasti sudÄ—tingÄ… BSP procesÄ…. Vienas iÅ¡ pagrindinių BSP sÄ—kmÄ™ užtikrinanÄių veiksnių – tai suvokimas, kas yra BSP.
+ 22 - 3 
„Tikri lyderiai susitelkia ties tinkamu tikslu, o ne ties tuo, kaip viskÄ… teisingai atlikti.“ Toks organizacijų veiklÄ… tyrinÄ—janÄių konsultantų patarimas nestebina mokyklos lyderių, kurių gyvenimas kupinas sudÄ—tingų etikos dilemų.
Pasak V. Grynfildo (William Greenfield) (1991), direktoriai su tokiomis dilemomis susiduria kiekvieną dieną. Turėdami moralinių įsipareigojimų visuomenei, savo profesijai, mokyklos valdybai ir mokiniams, direktoriai pastebi, kad „dažnai neaišku, kas yra gerai, o kas yra blogai, ką reikėtų daryti ir koks požiūris moraline prasme yra teisingas.“
+ 18 - 1 
Mokyklų lyderiai kartais organizuoja žaidimus, vadinamuosius Spot That Jargon, kurių dalyviams keliamas uždavinys – pateikti kuo daugiau praeityje sukurtų Å¡vietimo iniciatyvų. Paprastai sÄ…raÅ¡as bÅ«na įspÅ«dingas: deÅ¡imtys galimų reformų, kurios buvo parengtos su didžiuliu entuziazmu, taÄiau greitai pamirÅ¡tos.
Nors į Å¡iuos žaidimus nežiÅ«rima rimtai, taÄiau dažniausiai jie sukelia liÅ«dnų apmÄ…stymų. KodÄ—l mokyklose susižavima entuziastingomis, taÄiau trumpalaikÄ—mis iniciatyvomis? KodÄ—l susiduriama su sunkumais, perspektyviÄ… idÄ—jÄ… paverÄiant ilgalaike praktika?
+ 21 - 1 
Å ioje projekto „Lyderių laikas“ iÅ¡verstoje ataskaitoje apibÅ«dinamos pagrindinÄ—s NacionalinÄ—s mokyklų vadovų kolegijos (NCSL) užsakymu atlikto ManÄesterio universiteto tyrimo apie besivystanÄius lyderystÄ—s mokyklose modelius iÅ¡vados. Å ios iÅ¡vados parengtos remiantis literatÅ«ros apžvalga ir praktika, grindžiama tyrimu, atliktu 20-yje mokyklų ir partnerystÄ—se, tokiose kaip akademijos, trestai, antrinÄ—s draugijos, valdomos struktÅ«ros, ir mokyklos, kurios padÄ—jo iÅ¡plÄ—toti įdomų požiÅ«rį į lyderystÄ—s, valdymo ir vadovavimo praktikÄ…. Å iame tyrime siekiama aptarti ir iÅ¡tirti besikurianÄiÄ… lyderystÄ—s įgyvendinimo praktikÄ… bei iÅ¡ryÅ¡kinti galimas ateities kryptis, kurios galÄ—tų skatinti tolesnÄ™ Å¡vietimo sistemos raidÄ….
+ 21 - 2 
Pristatome dar vieną projekto „Lyderių laikas“ vykdytojų išverstą tekstą, kuriame pasakojama, kad mokyklos susiduria su rimtais mokytojų ir lyderių įdarbinimo ir išlaikymo sunkumais.
Daugiau nei pusÄ— visų mokytojų yra vyresni nei 45 metų, o mažiau nei dvideÅ¡imt procentų yra jaunesni nei trisdeÅ¡imt metų. Å ios problemos ypaÄ atsiskleidžia siekiant surasti žmogų, kuris užimtų vyriausiojo mokytojo etatÄ…, ypaÄ pradinÄ—se miestelių ir kaimų mokyklose. Å i padÄ—tis vis blogÄ—ja. Anglijoje 45 procentai vadovų, pavaduotojų ir vadovų asistentų yra vyresni nei 50 metų, vadinasi, po penkerių ar deÅ¡imties metų daugelis iÅ¡ jų paliks mokyklas. Visa tai sudarys sÄ…lygas atsirasti rimtai lyderių pareigų perÄ—mimo problemai.
+ 21 - 4 
Siūlome perskaityti Jungtinės Karalystės Nacionalinės mokyklų vadovų kolegijos parengtą išsamų tekstą apie lyderių ugdymą ir asmeninį efektyvumą. Jis buvo išverstas į lietuvių kalbą vykdant vieną iš projekto „Lyderių laikas“ veiklų.
Å io lyderystÄ—s gido iÅ¡takos – seminaras „LyderystÄ—s praktika“, kuris vyko 2004 m. lapkriÄio mÄ—n. Londone. SeminarÄ… vedÄ— R. Bojacis (Richard Boyatzis) ir Dž. Vest-Burnhamas. PagrindinÄ— seminaro tema buvo asmens efektyvumo ir lyderių ugdymo ryÅ¡ys. IdÄ—ja apie jų ryšį grindžiama Å¡iuo V. Beniso (Warren Bennis) ir Dž. Goldsmit (Joan Goldsmith) (1997) teiginiu:
„Geriausiai iÅ¡mokstame tada, kai esame pasirengÄ™ kontroliuoti savo mokymosi procesÄ…. Mokymosi proceso kontrolÄ— yra savo paÄių gyvenimo kontrolÄ—s dalis, o be to negalÄ—tume tapti visapusiÅ¡kais asmenimis“ (W. Bennis ir J. Goldsmith, 1997, 9 p.).
+ 22 - 5 
Å ioje apžvalgoje, kuriÄ… iÅ¡vertÄ— projekto „Lyderių laikas“ vykdytojai, analizuojama, kaip mokyklų lyderiai, siekdami gerinti mokymosi sÄ…lygas, kuria mokymosi bendruomenÄ™. Efektyviai veikianÄiomis mokyklomis laikomos tos, kuriose sukuriamos sÄ…lygos vaikams ir jauniems žmonÄ—ms pasiekti įvairių rezultatų, bei tos, kuriose mokiniai pasiekia geresnių rezultatų, negu buvo tikimasi prieÅ¡ jiems pradedant mokytis. Tokiu atveju sÄ—kmÄ—s pagrindas – mokytojai ir jų dÄ—stymo kokybÄ—. PagrindinÄ— lyderių pareiga – stengtis pritraukti, įdarbinti, ugdyti, remti ir iÅ¡laikyti gerus mokytojus. LyderystÄ— nÄ—ra tik poveikio kitiems bÅ«das. Tai neatskiriama visos mokyklos bendruomenÄ—s gyvenimo dalis.
+ 20 - 2 
VienÄ… žavingÄ… pavasario dienÄ…, vaikÅ¡tinÄ—damas po Karnegio Melono universiteto miestelį Pitsburge, pastebÄ—jau grupelÄ™ prie stalo besiÅ¡nekuÄiuojanÄių ir gražiu oru besidžiaugianÄių jaunuolių. Keli jų vilkÄ—jo vienodais mÄ—lynais marÅ¡kinÄ—liais su užraÅ¡u „Trilogy@CMU“. „Trilogy“ – tai Ostine, Teksaso valstijoje, įsikÅ«rusi kompiuterinÄ—s įrangos įmonÄ—, garsÄ—janti tuo, kad sugeba prisivilioti geriausius studentus. PriÄ—jÄ™s prie stalelio, paklausiau: „Ar jÅ«s, vaikinai, Äia atvykote ieÅ¡koti darbuotojų?“ – „Ne, aiÅ¡ku, kad ne“, – tvirtai atsakÄ— jie, – mes ne verbuotojai. Tik Å¡iaip smagiai leidžiame laikÄ…, su draugais mÄ—tome skraidanÄiÄ… lÄ—kÅ¡tÄ™.“
„Įdomu, – pamaniau, – jie iš taip toli, net iš Ostino, darbo dieną atvyko į universiteto miestelį tik tam, kad pabūtų su keletu naujų draugų.“
+ 22 - 5 
Kai kurie žmonės veikia vedami tikėjimo, kitus eiti į priekį skatina vizija. Ateities kūrėjams ir lyderiams ir viena, ir kita yra labai svarbu. Sužinokite, kuo skiriasi tikėjimas ir vizija bei kaip galite jais pasinaudoti.
+ 20 - 2 Padarykite kÄ… nors vienÄ… kartÄ… ir sužinosite, kaip tai daroma. Pakartokite dar kartÄ… ir galÄ—site iÅ¡taisysite kai kurias klaidas. AtlikÄ™ tÄ… patį veiksmÄ… tris kartus, jausitÄ—s tvirÄiau. Padarykite tai keturis kartus ir pradÄ—site pasitikÄ—ti savimi. Dar Å¡eÅ¡is kartus atlikÄ™ tÄ… patį veiksmÄ…, viskÄ… mokÄ—site beveik puikiai. Taigi, ar taip sunku įgyti naujų įgÅ«džių, nulemsianÄių didesnÄ™ sÄ—kmÄ™?
+ 22 - 2 
Lee Davidhczas
Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kuriems žmonėms viskas taip puikiai sekasi? Ar kada nors stebėjotės, kaip tie puikūs įdarbinimo agentūrų darbuotojai sugeba kiekvieną mėnesį įdarbinti daugiausia žmonių, gauti didžiausias premijas ir algas?
Ką gi, atskleisiu jums paslaptį. Nė vienas iš karto netampa nugalėtoju. Dauguma jų pradėjo ten, kur dabar esame jūs ir aš.
Taigi kuo nugalėtojai skiriasi nuo kitų žmonių?
+ 19 - 1 
Cynthia Mosher
VisÄ… laikÄ… tik ir girdime „sÄ—kmÄ— yra jÅ«sų mÄ…stymas“. Yra žmonių, teigianÄių, kad sÄ—kmÄ— – tai natÅ«ralus gero planavimo, pasirengimo ir kryptingų veiksmų rezultatas ir, be abejonÄ—s, tai yra dalis tiesos, taÄiau egzistuoja daugybÄ— Å¡iÄ… taisyklÄ™ paneigianÄių iÅ¡imÄių. Ar kada nors matÄ—te, kaip du žmonÄ—s siekia to paties tikslo, bet pavyksta tik vienam? Ar viskas priklauso nuo sÄ—kmÄ—s? Pasirinkto laiko? Užsispyrimo? Dažniausiai bÅ«tent žmogaus mÄ…stymas ir nusiteikimas lemia, pavyks jam ar ne.
+ 20 - 2 
Williamas Frankas Diedrichas
Sakydamas „dominuojantys žmonÄ—s“, turiu omenyje tuos, kurie yra linkÄ™ vadovauti, yra Å¡iek tiek atžarÅ«s, atrodo arogantiÅ¡ki, nekantrÅ«s ir ne visuomet girdi, kÄ… jiems bandai pasakyti. Taip jie elgiasi ir dažnai visiÅ¡kai nepaiso, kÄ… kiti mano apie tokį jų elgesį. Daugelį žmonių baugina dominuojantys žmonÄ—s. Nors dauguma žmonių konfliktuoti nemÄ—gsta, taÄiau dominuojantys žmonÄ—s, atrodo, visada yra pasiruoÅ¡Ä™ įsivelti į konfliktÄ….
+ 19 - 2 
Williamas Frankas Diedrichas
Tie, kurie siekia visaverÄio gyvenimo ir gerovÄ—s, žino, kad galima kontroliuoti tik save. Ir asmeniniuose, ir profesiniuose santykiuose galime kontroliuoti tik tai, kÄ… galvojame, sakome ir darome mes patys. Antra tiek priklauso nuo kito žmogaus. IÅ¡mokti taip mÄ…styti, tapti nepriklausomiems nuo kitų žmonių nuomonÄ—s, bet vis tiek ja domÄ—tis, yra puikus dalykas. Vis dÄ—lto tai nÄ—ra visiÅ¡ka atsakomybÄ—. VisiÅ¡ka atsakomybÄ— reiÅ¡kia, kad esu atsakingas už viskÄ…. Jeigu esu organizacijos vadovas, esu atsakingas už tai, kaip jauÄiasi, elgiasi, kaip naÅ¡iai ir kokybiÅ¡kai dirba kiekvienas mano organizacijos narys. BÅ«damas sutuoktinis ir tÄ—vas, esu atsakingas už kiekvieno savo Å¡eimos nario jausmus ir elgesį. BÅ«damas sportininkas, esu atsakingas už kiekvieno savo komandos nario žaidimÄ…. Tai gali atrodyti sunku, bet taip nÄ—ra. VisiÅ¡ka atsakomybÄ— yra kelias į laisvÄ™ ir geresnÄ™ kokybÄ™.
+ 19 - 2 
Kenas Keisas
• MÅ«sų asmeninei ar verslo sÄ—kmei įtakos turi aplink mus esanÄios ar mus palaikanÄios komandos.
• Komanda – tai tam tikras žmonių, kuriuos sieja darbas ar kita veikla, skaiÄius; sportininkų grupÄ—, viena iÅ¡ rungtyniaujanÄiųjų Å¡alių.
Įgijęs daugiau asmeninės ir verslo patirties, vis geriau suprantu gyvenimo tiesas. Pastarosiomis savaitėmis man buvo priminta, kaip nepaprastai svarbu visose gyvenimo srityse turėti gerą komandą.
+ 20 - 1 
Jimas Wertzas
Mes, amerikieÄiai, jauÄiamÄ—s turintys teisÄ™ į puikų gyvenimÄ… ir kad kas nors, kaip nors ir kur nors yra atsakingas už tai, jog mes bÅ«tume patenkinti, be galo laimingi, mus nuolat lydÄ—tų sÄ—kmÄ—, puikiai klostytųsi karjera ir Å¡eiminis gyvenimas, o asmeniniuose santykiuose nuolat rusentų aistra. IÅ¡ tiesų už jÅ«sų gyvenimÄ… atsakingas tik vienas žmogus. Ir tas žmogus esate jÅ«s pats.
+ 22 - 4 
Genas Wrightas
Kai mano klientams pirmÄ… kartÄ… tenka sudaryti veiksmų planÄ…, iÅ¡ pradžių praÅ¡au jų prisiminti, kaip jie planavo savo atostogas. Ko paklausÄ—te savÄ™s visų pirma? GreiÄiausiai pirmiausia galvojote, kur norÄ—tumÄ—te nuvykti. GalbÅ«t tai svajonių atostogos SerengeÄio nacionaliniame parke, o gal poilsis Karibuose. Kad ir kÄ… nusprÄ™stumÄ—te, jums reikÄ—s žemÄ—lapio, kuriame galÄ—tumÄ—te pažymÄ—ti savo kelionÄ—s tikslÄ… arba numatyti kelionÄ—s marÅ¡rutÄ…. Mažai tikÄ—tina, kad, neturÄ—dami plano, savo tikslÄ… pasieksite per atostogoms skirtÄ… laikÄ…. Toks planas labai svarbus ne tik norint gerai praleisti atostogas, bet ir siekiant daugelio gyvenimo tikslų.
+ 21 - 2 „Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
ValstybinÄ— Å¡vietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Nuotraukų albumas
Å vietimo naujienos
- Naujasis „Apple iPad 3“ – jau kovo pradžioje?
- Politinio pasitikÄ—jimo paradoksas
- Mažinamą pedagogų rengimą rektoriai vadina nemotyvuotu
- KAM siūlo atlikusiems pradinę karo tarnybą kompensuoti iki 50 proc. studijų kainos
- Seminarai mokyklų vadovams, pavaduotojams, įsivertinimo grupių nariams.
- Vilniuje vyks aukštojo mokslo perspektyvų forumas
Siūlome aplankyti
