Vieną žavingą pavasario dieną, vaikštinėdamas po Karnegio Melono universiteto miestelį Pitsburge, pastebėjau grupelę prie stalo besišnekučiuojančių ir gražiu oru besidžiaugiančių jaunuolių. Keli jų vilkėjo vienodais mėlynais marškinėliais su užrašu „Trilogy@CMU“. „Trilogy“ – tai Ostine, Teksaso valstijoje, įsikūrusi kompiuterinės įrangos įmonė, garsėjanti tuo, kad sugeba prisivilioti geriausius studentus. Priėjęs prie stalelio, paklausiau: „Ar jūs, vaikinai, čia atvykote ieškoti darbuotojų?“ – „Ne, aišku, kad ne“, – tvirtai atsakė jie, – mes ne verbuotojai. Tik šiaip smagiai leidžiame laiką, su draugais mėtome skraidančią lėkštę.“

„Įdomu, – pamaniau, – jie iš taip toli, net iš Ostino, darbo dieną atvyko į universiteto miestelį tik tam, kad pabūtų su keletu naujų draugų.“

Pastebėjau ant žolės išsitiesusį vieną tos grupelės narį, vilkintį berankoviais marškinėliais. Įvairiomis spalvomis žaižaruojantys jaunuolio plaukai styrojo į visas puses kaip vinutės, visas jo kūnas buvo išmargintas tatuiruotėmis, o ausyse karojo daugybė auskarų. „Dykinėtojas, aišku kaip dieną, – pagalvojau, – tikriausiai groja kokioje nors grupėje.“

„Na, o tu ką pasakysi?“, – paklausiau jo. Šis atsakė: „Ei, žmogau, aš ką tik pasirašiau su šiais vaikinais sutartį.“ Tiesą pasakius, vėliau išsiaiškinau, kad jis itin gabus studentas, su verbuotojais, kurie „neieško darbuotojų“, prie to paties stalelio pasirašęs sutartį dėl geriausio šio fakulteto istorijoje atlyginimo.

Kaip viskas pasikeitė nuo mano koledžo studijų laikų! Praėjo daugiau negu 20 metų... Tada studentai pasipuošdavo geriausiais drabužiais ir kruopščiai stengėsi paslėpti bet kokius tradicinės kultūros ir gyvensenos neatitinkančius požymius, kad tik įrodytų galį pritapti įmonėje. Akivaizdu, kad šiandien įmonės stengiasi pritapti prie studentų. Ir iš tiesų „Trilogy“ ne kartą būsimąjį pretendentą į naujo darbuotojo vietą girdė ir valgydino Pitsburgo „Margaritos“ kokteilių vakarėliuose bei skraidino į privačius vakarėlius madingiausiose Ostino naktinių pasilinksminimų vietose ir plukdė įmonės laivais. Kai paskambinau įmonės atstovams ir pasiteiravau, kodėl jie taip elgiasi, šie atsakė: „Viskas paprasta. Mes jo norėjome, nes jis – roko žvaigždė.“

Domėdamasis, kaip keičiasi įmonės verbavimo strategija, pastebėjau šį tą įdomesnio. Tai dar vienas pavyzdys, kai jaunas talentingas žmogus išviliojamas iš Pitsburgo. Aišku, mano gimtasis miestas turi daugybę pranašumų. Karnegio Melono universitete įsteigtas vienas geriausių pasaulyje IT tyrimų centrų. Pitsburgo universitete, už gatvės nuo universiteto miestelio, įsikūręs pasaulinio lygio medicinos centras. Kiekvienais metais Pitsburgas pritraukia milijonus dolerių universiteto tyrimams finansuoti ir yra šeštas pagal dydį koledžų ir universitetų centras šalyje, skaičiuojant vienam šalies gyventojui. Be to, vargu ar galima jį būtų priskirti provincijai, ypač turint omenyje kultūrą. Mieste yra trys didelės sporto lygos, atnaujinti muziejai ir kultūros renginių vietos, įspūdingas miesto parkų tinklas, nuostabi pramonės amžiaus architektūra ir puikūs miesto rajonai su gausybe žavingų, bet įperkamų būstų. Tai draugiškas miestas, turtingas stiprių bendruomenių, kurioms nesvetimas pasididžiavimo miestu jausmas. 1986 m. „Rand McNally“ atlikta apklausa parodė, kad Pitsburgas vertinamas kaip „tinkamiausias gyventi miestas Amerikoje“, ir nuo tada šis miestas neužleidžia aukštų pozicijų pirmaujančių miestų sąraše.

Visas straipsnis yra pateiktas priede.

Kūrybinės klasės pakilimas

[Richardas Florida]

321 Kb

+ 25

- 5

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose