Lyderio biblioteka
Straipsniai
Išversti straipsniai
2010 metai
Lyderių ugdymas ir asmeninis efektyvumas
Siūlome perskaityti Jungtinės Karalystės Nacionalinės mokyklų vadovų kolegijos parengtą išsamų tekstą apie lyderių ugdymą ir asmeninį efektyvumą. Jis buvo išverstas į lietuvių kalbą vykdant vieną iš projekto „Lyderių laikas“ veiklų.
Šio lyderystės gido ištakos – seminaras „Lyderystės praktika“, kuris vyko 2004 m. lapkričio mėn. Londone. Seminarą vedė R. Bojacis (Richard Boyatzis) ir Dž. Vest-Burnhamas. Pagrindinė seminaro tema buvo asmens efektyvumo ir lyderių ugdymo ryšys. Idėja apie jų ryšį grindžiama šiuo V. Beniso (Warren Bennis) ir Dž. Goldsmit (Joan Goldsmith) (1997) teiginiu:
„Geriausiai išmokstame tada, kai esame pasirengę kontroliuoti savo mokymosi procesą. Mokymosi proceso kontrolė yra savo pačių gyvenimo kontrolės dalis, o be to negalėtume tapti visapusiškais asmenimis“ (W. Bennis ir J. Goldsmith, 1997, 9 p.).
O P. Sengė (Peter Senge) ir jo kolegos dar patvirtina:
„Norint tapti lyderiu, reikia būti tikru žmogumi. Prieš tampant didžiu lyderiu, privaloma suvokti tikrąją gyvenimo prasmę. Pirmiausia reikia pažinti save“ (P. Senge, 2004, 186 p.).
„Šiuo požiūriu visapusiška asmenybė yra geriausias lyderio ginklas... Tai – visą gyvenimą trunkanti kelionė“ (ten pat, 186 p.).
„Norint tapti didžiu lyderiu, ... reikia pereiti septynis meditacinius lygmenis. Šie septyni lygmenys – supratimas, sustojimas, ramybė, tyla, rimtis, skaidrus mąstymas ir pasiekimas – gali atrodyti tarsi vienas žingsnis, tačiau iš tiesų tai labai ilgas procesas“ (ten pat, 186–187 p.).
„Štai kodėl, mano manymu, lavinimas, „tapimas tikru žmogumi“, iš tiesų yra pagrindinis mūsų laikų lyderystės svertas, tačiau anksčiau to nepasigedome“ (ten pat, 192 p.).
Efektyvi lyderystė nėra tik darbas. Tai – sudėtinga įvairių asmeninių ir profesinių savybių bei patirties sąveika. Efektyvios lyderystės pagrindas – mokymosi modelis, grindžiamas asmens refleksijos procesu, per kurį ugdomas supratimas ir atsiranda stimulas veikti. Mes nuolat reflektuojame: po varginančio susirinkimo, važiuodami namo, skaitydami laikraštį, per konferenciją, kai atsitiktinis komentaras sukelia minčių spiečių. Tačiau tai daugiau atsitiktinės refleksijos pavyzdžiai ir, nors tokia refleksija ir yra vertinga, ji nėra rimtos diskusijos ar analizės pagrindas. Struktūrizuota refleksija labai svarbi gerinant ir išlaikant asmeninį ir profesinį efektyvumą: bet kokia asmeninio meniškumo ar meistriškumo išraiška, pavyzdžiui, vaidybos, meno, dvasinio tobulėjimo ar profesinės praktikos srityse, turi būti pagrįsta refleksija.
Šio straipsnio tikslas – pagrįsti asmeninę analizę ir refleksiją naudojant R. Bojacio penkių etapų procesą.
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
Valstybinė švietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Švietimo naujienos
- Garliavoje užkirstas kelias klanų Lietuvos kūrimui
- Choras „Pro musica“ iš tarptautinio konkurso grįžo su laurais
- Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Lietuvos moksleivis iškovojo auksą
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslą studentai sukčiauja tiek pat, kiek nemokantys
- Nerijus Šlepetys. Katalikiško švietimo uždaviniai


















































































Komentarai
gauti RSS atsakymą šiam komentarui