Šioje projekto „Lyderių laikas“ išverstoje ataskaitoje apibūdinamos pagrindinės Nacionalinės mokyklų vadovų kolegijos (NCSL) užsakymu atlikto Mančesterio universiteto tyrimo apie besivystančius lyderystės mokyklose modelius išvados. Šios išvados parengtos remiantis literatūros apžvalga ir praktika, grindžiama tyrimu, atliktu 20-yje mokyklų ir partnerystėse, tokiose kaip akademijos, trestai, antrinės draugijos, valdomos struktūros, ir mokyklos, kurios padėjo išplėtoti įdomų požiūrį į lyderystės, valdymo ir vadovavimo praktiką. Šiame tyrime siekiama aptarti ir ištirti besikuriančią lyderystės įgyvendinimo praktiką bei išryškinti galimas ateities kryptis, kurios galėtų skatinti tolesnę švietimo sistemos raidą.

Pagrindinės šio tyrimo išvados:

• Tyrime naudotoje literatūroje tik iš dalies analizuojama tai, kas nuveikta šioje srityje: kai kurių sričių analizė yra išsamesnė nei kitų, ji labiau aprašomoji nei analitinė ir joje yra nemažai spragų. Tai iš dalies yra dėl to, kad raida yra tokia greita, jog įvykiai pralenkia daugelį atliktų tyrimų. Taigi šiuo metu gali būti tik nedaug (jei iš viso gali būti) įrodymų apie besivystančių lyderystės modelių poveikį mokinių rezultatams ar mokinių veiklai mokykloje.

• Vietos tvarkos pokyčiai padeda mokykloms susidoroti su vis sudėtingesniais švietimo planais: nauja tvarka gali padėti lyderiams geriau atlikti jų darbą, įgyti patirties ar lengviau susidoroti su didėjančiais sudėtingos sistemos iššūkiais.

• Vietos aplinka yra labai svarbi priimant ir įgyvendinant naują lyderystės struktūrą ir modelius: atrodo, kad yra trys svarbūs pokyčių postūmiai – darbuotojų nepasitenkinimas taikomomis priemonėmis ir (arba) turimomis profesinio tobulėjimo galimybėmis, individualios paskatos ir mokyklos vizija bei suteikiama parama.

• Naujų ir tradicinių požiūrių derinimas: modernios valdymo ir lyderystės sistemos dažnai įgyvendinamos atsižvelgiant į tradicinį požiūrį į lyderystę ir valdymą. Sėkmingi lyderiai privalo nuolat atsižvelgti į pagrindinių mokymo ir mokymosi užduočių kokybę net tada, kai kokybės stebėsenos funkciją paprastai atlieka kiti lyderiai.

• Nauja lyderystės tvarka, kurią dalis darbuotojų laiko išlaisvinančia, kitiems gali pasirodyti kaip varžanti jų laisvę ar didinanti spaudimą. Nauja tvarka neretai atsiranda susidūrus su akivaizdžiais iššūkiais ir spaudimu dėl neatidėliotinų permainų. Kaip tokie pokyčiai yra suvokiami, priklauso nuo aplinkos bei nuo taikomų lyderystės metodų ir mokyklos kultūros. Aišku, kad kai kurie darbuotojai jaučia, jog pokyčiai išryškino prioritetus, suteikė galimybių ir pašalino baimes, tačiau kai kurie viduriniosios grandies lyderiai ir mokytojai teigia, kad atsiradęs spaudimas dažnai dar labiau išauga dėl išorinio susidomėjimo naujais modeliais.

• Ateitis neaiški ir pokyčių tempas greitas: kai kuriais atvejais mokyklos taiko minėtus lyderystės metodus, kurie pakeičia anksčiau apibūdintuosius. Šie metodai gali turėti naujo įstatymais pagrįsto plano savybių, bet iš esmės yra pritaikyti prie taikomų apribojimų ir turimų galimybių. Be to, yra bent keli požymiai, liudijantys, kad nauji besivystantys lyderystės modeliai daro įtaką ir yra tvarūs.

Visą ataskaitą rasite žemiau esančiame priede.

Besivystantys lyderystės mokyklose modeliai

[ ]

391 Kb

+ 25

- 2

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose