Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje siūlomose reformose ėmė ryškėti stebėtina švietimo ateities vizija: mokykloms vadovauja mokytojų komitetai be jokio administratoriaus. Nors tik keletas praktikų (tarp jų mokytojai) laikė tai rimtu siekiu, dauguma jų sutiko, kad mokytojai nusipelnė svarbesnio vaidmens mokyklų valdyme. Nuo to laiko bendras sprendimų priėmimas tapo svarbia pastangų reformuoti mokyklas dalimi.

Bendrai priimdami sprendimus mokytojai atlieka pagrindinį vaidmenį numatant mokyklos politiką ir praktiką. Pagrindinė to priežastis – paprasta: tie, kurie yra arčiausiai mokinių mokymosi, geba geriausiai priimti su lavinimu susijusius sprendimus.

Pasak bendro sprendimų priėmimo šalininkų, jį įgyvendinus mokinių mokymasis taps tobulesnis, mokytojai bus labiau patenkinti savo darbu ir atsiras naujos lyderystės formos. Ar jis šiuos lūkesčius pateisina? Nors dar ankstoka daryti galutines išvadas, ankstyvieji moksliniai tyrimai rodo, kad entuziazmas neturėtų užgožti realybės jausmo.

Visą straipsnį, kurį išvertė projekto „Lyderių laikas“ vykdytojai, rasite žemiau esančiame priede.

Bendro sprendimų priėmimo ribos

[Larry Lashway]

75 Kb

+ 23

- 1

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose