Lyderio biblioteka
Straipsniai
Išversti straipsniai
2010 metai
Proto esmė. Lyderystės mokyklose emocinis lygmuo
Tai mokslinis darbas, kuriame tiriamas ryšys tarp emocinio intelekto, gana naujos sąvokos, palyginti su kognityviniu intelektu, ir veiksmingos lyderystės vidurinėse mokyklose. Šis darbas parengtas kaip tik tuo metu, kai mokslinis tyrimas parodė, kad lyderių samdymą ir išsaugojimą Didžiosios Britanijos mokyklose ištiko krizė. Ši mokslo tiriamoji ataskaita – tai literatūra pagrįsta sąvokos analizė, apimanti laikotarpį nuo jos atsiradimo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje iki šiandienos. Joje siekiama sudaryti emocinio intelekto modelį, skirtą veiksmingai lyderystei ugdyti mokyklose, jis parodytų, kokį vaidmenį emocinis intelektas gali atlikti siekiant dabar ir ateityje išsaugoti, išlaikyti, tobulinti ir samdyti mokyklų lyderius.
Dabar atliekamas papildomas mokslinis tyrimas, kurio metu bus tikrinamas sudaryto emocinio intelekto modelio, skirto veiksmingai lyderystei diegti mokyklose, patikimumas atliekant kelių veiksmingomis pripažintų vidurinių mokyklų vyriausiųjų mokytojų lyginamąjį tyrimą.
Įvadas: mokslinio tyrimo susiejimas su situacija
Šiuo metu švietimą yra ištikusi sunki krizė lyderystės išsaugojimo, samdymo ir tęstinumo požiūriu. Šiandien šis klausimas kelia ypatingą susirūpinimą, nes daugiau kaip 75 proc. dabartinių vyriausiųjų mokytojų, priklausančių „kūdikių bumo" kartai, gimusiai šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, per ateinančius 5–10 metų išeis į pensiją, ir esama mažai požymių, kad jaunesnioji karta norėtų užimti jų vietą. Yra tokių, kurie nurodytų nuolat vykstančius švietimo pokyčius ir reformas, taip pat perdėtą atskaitingumą už pasekmes kaip pagrindines priežastis, dėl kurių vyriausiųjų mokytojų vaidmuo tampa vis mažiau patrauklesne karjeros galimybe. Vis dėlto netgi tokiomis vis sunkesnėmis aplinkybėmis dar esama mokyklų lyderių, nepaprastai gerai atliekančių savo darbą, iš kurio jie pasisemia stiprybės ir energijos, kai tuo tarpu kiti, susidūrę su tais pačiais lyderystės išbandymais ir sunkumais, neišlaiko. Moksliniame darbe nagrinėjama, kokį vaidmenį emocinis intelektas atlieka aiškinant šį skirtumą.
Palyginti su kognityviniu intelektu, emocinis intelektas yra gana nauja sąvoka, suteikianti įžvalgų, kurios skiriasi nuo tradiciškai su intelektu siejamų intelekto matų. Nuo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios, kai ši sąvoka atsirado, iki šių laikų apie emocinį intelektą rašyta daug, siejant jį su užimtumo sritimi ir veiksminga lyderyste per se, tačiau daug bendriau rašyta apie vaidmenį, kurį jis gali atlikti, siekiant veiksmingos lyderystės mokyklose. Dėl šios priežasties šiuo moksliniu darbu siekiama įtvirtinti šią sąvoka švietimo pasaulyje, atliekant plačią literatūros apžvalgą, kurios tikslas – išnagrinėti ryšį tarp emocinio intelekto ir veiksmingos lyderystės mokyklose. Šiame moksliniame švietimo tyrime „mokyklos lyderis" apibrėžiamas kaip „vyriausiasis mokytojas" ir konkrečiai kaip vidurinių mokyklų Anglijoje vyriausieji mokytojai. Apžvelgiant literatūrą nagrinėti šie pradiniai mokslo tiriamieji klausimai:
-
Emocinis intelektas, kas tai?
-
Ar jis įgimtas, ar jo galima išmokti?
-
Jeigu jo galima išmokti, ar galima jį lavinti?
-
Ar emocinį intelektą ir veiksmingą lyderystę mokyklose sieja teigiamas ryšys?
-
Jeigu tokio ryšio esama, kokį vaidmenį jis gali atlikti palaikant ir ugdant veiksmingus dabartinius ir ateities lyderius?
Remiantis literatūros apžvalgos rezultatais, sudaromas emocinio intelekto modelis, skirtas veiksmingai lyderystei diegti mokyklose. Jis parodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka emocinis intelektas ugdant emociniu požiūriu lanksčius lyderius, gebančius kurti emociniu požiūriu lanksčias bendruomenes, pasitelkus geriau išlavintus emocinio intelekto gebėjimus, kurie savo ruožtu stiprina vyriausiąjį mokytoją ir suteikia jam energijos. Besivadovaudami tokia pagrindinio emocinio intelekto vaidmens, kurį jis atlieka siekiant veiksmingos lyderystės mokyklose, samprata, dabartiniai vyriausieji mokytojai ir mokyklų direktoriai pirmiausia įgytų geriau išlavintų įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų švietimo kaitai valdyti, ir antra, padėtų nustatyti ir tobulinti tuos, kurie šių įgūdžių ir gebėjimų turi, siekiant toliau tobulinti mokyklas, tuo pat metu planuojant tęstinumą, kad būtų išlaikomi ir palaikomi standartai.
Dėl šios priežasties toliau pateikiama informacija skirstoma į dvi dalis:
- literatūros apie emocinį intelektą apžvalgą, nes jį galima taikyti lyderystei mokyklose;
- emocinio intelekto modelio, skirto veiksmingai lyderystei diegti mokyklose, sudarymą.
Visą straipsnį rasite žemiau esančiame priede. Straipsnį išvertė projekto „Lyderių laikas" vykdytojai.
| [Vendi Alen] | 543 Kb |
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
Valstybinė švietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Švietimo naujienos
- Garliavoje užkirstas kelias klanų Lietuvos kūrimui
- Choras „Pro musica“ iš tarptautinio konkurso grįžo su laurais
- Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Lietuvos moksleivis iškovojo auksą
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslą studentai sukčiauja tiek pat, kiek nemokantys
- Nerijus Šlepetys. Katalikiško švietimo uždaviniai


















































































Komentarai
Skaitydama straipsnį "lyderystę mokykloje" nevalingai keičiau į "lyderystę valstybėje, lyderystę bet kurioje jos šakoje, taip pat ir švietime, ir bet kurioje organizacijoje". Atrodo, kas kažkur pakeliui pametėm ir išmintingą galvą, ir išmintingą širdį.
gauti RSS atsakymą šiam komentarui