Daugelyje administratorių mokymo programų didžiausias dėmesys skiriamas tam, kaip švietimo srities lyderiai „turėtų" elgtis, o ne jų klaidoms ar tam, ko „nereikėtų" daryti. Tačiau manome, kad žinojimas, kaip nereikėtų elgtis, yra toks pats svarbus, ar netgi svarbesnis, nei žinojimas, kaip reikėtų elgtis.

Šis įsitikinimas pagrįstas prielaida, kad vengtino elgesio pavyzdžių yra daug mažiau nei visuotinai priimtino elgesio modelių.

Be to, šis įsitikinimas paremtas supratimu, kad neigiamos klaidų pasekmės gali būti ilgalaikės ir atsverti naudingą daugelio teigiamų poelgių poveikį.

Pasak S. H. Deiviso (S. H. Davis) (1997), maždaug vienas iš trijų vadovų atsisako pareigų ne savo noru. Daugelyje valstijų suteikiama ribota „tinkamo proceso apsauga" vadovams, kurie susiduria su grėsme prarasti savo darbo vietą. Nesant etatinių administratorių pareigų, vadovai teisiniu požiūriu tampa „mokytojais, vykdančiais specialiąsias užduotis", kurių pareigos gali būti pažemintos be jokio pagrindo (S. H. Deivisas). Atsižvelgęs į šiuos veiksnius, S. H. Deivisas tvirtina, kad reikia suprasti lyderių elgesį, kuris kelia problemų vadovams ir asmenims, atsakingiems už vadovavimą.

R. Hoganas (R. Hogan), R Raskinas (R. Raskin) ir D. Fazinis (D. Fazzini) (1990) analizavo tris ydingos lyderystės tipus ir nustatė, kad individai gali turėti gerai išvystytus socialinius įgūdžius ir patrauklų tarpasmeninio bendravimo stilių, tačiau pasižymėti ydingu vadovavimo elgesiu.

Visą straipsnį rasite žemiau esančiame priede.

Švietimo lyderių klaidos

[ERIC]

121 Kb

+ 25

- 4

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose