„Bijau, kad jei mane atleistų, neturiu nieko, kas galėtų padėti susirasti kitą darbą. Neturiu jokių kitų įgūdžių.“ – Todas, 18 m., mūrininkas.

„Turbūt galėčiau save pavadinti protinga. Paprastai man pavyksta gauti gerus pažymius. Tačiau kartais nerimauju, kad tik „įrašinėju“ gaunamą informaciją. Bijau, kad, baigusi mokyklą ir negaudama paruoštos informacijos su klausimais, nežinosiu, ką daryti.“ – Emili, 15 m., gimnazistė.

Profesorius G. Klaksonas savo straipsnyje rašo, kad yra dvi svarios priežastys, skatinančios keisti XXI a. švietimo sistemą, – ekonominė ir asmeninė. Kalbant apie ekonominę priežastį, remiamasi pagrįsta nuomone, kad šiuo metu žinių poreikis kinta taip greitai, kad mes negalime jauniems žmonėms suteikti reikiamų žinių, todėl, kad nežinome, kokių žinių gali prireikti. Vietoj to turėtume jiems padėti išsiugdyti lankstų ir imlų protą tam, kad jie galėtų išmokti visko, ko reikės. Jei to pasieksime, subursime aukščiausios klasės darbo jėgą – išradingus ir kūrybingus žmones. Kalbant apie asmeninę priežastį, prieinama prie tos pačios išvados. Daugelis jaunų žmonių nežino, ko griebtis, susidūrę su šiuolaikinio gyvenimo sunkumais. Sunkumų patiria tiek palyginti sėkmingai besimokantys vaikai kaip Emili, tiek švietimo sistemos spragų neišvengę jaunuoliai kaip Todas. Emili save laiko pasiruošusia gyvenimui, kuriame nuolat laikomi testai, tačiau ne tikriems gyvenimo išbandymams. O Todas net netiki, kad galėtų išmokti ko nors naujo.

Visas straipsnis pateiktas žemiau esančiame priede.

Mokymasis mokytis. Pagrindinis XXI amžiaus ugdymo turinio uždavinys.pdf

[ ]

887 Kb

+ 38

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose