Ko Lietuvos mokykloms trūksta šiandien ir kokios jos turėtų būti ateityje? Savo nuomonę, kaip turėtų keistis švietimo sistema, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė mokytojai, dėstytojai, ekspertai, privačios bendrovės.

Švietimo raidos scenarijų „Kuriame mokyklą vaikams“ pateikė ir programos „Renkuosi mokyti“ mokytojų grupė. Scenarijų pristato grupės narė, pirmųjų „Renkuosi mokyti!“ grupių dalyvė Gabrielė CHARACIEJIENĖ.

Kokia yra Jūsų scenarijaus esmė?

Mūsų švietimo raidos scenarijaus pagrindas yra mokinys, jo mokymosi sėkmė ir džiaugsmas. Daug diskutavome apie principus, kuriais turėtų remtis mokykla. Ji, mūsų nuomone, turėtų būti atvira, atskaitinga, bendruomeniška, turėtų labiau į savo gyvenimą įtraukti tėvus ir žmones, gyvenančius aplink ją.

Rašant scenarijų diskusijų susilaukė naujosios technologijos ir tiesioginis bendravimas. Suvokdami, kad ateityje bendravimas ir mokymasis vis labiau kelsis į virtualiąją erdvę, o visuomenėje vis daugiau susvetimėjimo, savo scenarijuje labiausiai iškėlėme tiesioginį bendravimą. Manome, kad jį reikia labai branginti. Todėl daug dėmesio skiriame ryšiams tarp mokinių ir bendruomenės narių.

Mokyklos turi būti autentiškos, kiekviena jų gali būti vis kitokia, nes, manome, kiekviena turėtų atrasti savo individualų mokymo būdą ir mokymo organizavimo kryptį.

Netgi valdymo struktūros galėtų būti labai įvairios, nes pagrindinis mokyklų uždavinys – pasiekti, kad mokoma būtų atsižvelgiant į kiekvieną mokinį, į skirtingus mokinių poreikius. Dėmesys turėtų būti skiriamas kiekvienam vaikui individualiai, sudaromos sąlygos, kad kiekvienas gerai jaustųsi, kad būtų įtraukiamas į mokyklos bendruomenę.

Žinoma, kiekviena mokymo įstaiga turėtų vis atsinaujinti ir tobulėti, joje dirbantys mokytojai taip pat turėtų būti profesionalūs ir tobulėjantys. Švietimo sistema turi duoti tam paskatų, tačiau labai daug ką gali padaryti kiekvienas mokytojas, kiekviena mokykla.

Kaip mokykloms siūlote siekti šių tikslų?

Pirmiausiai mokykloms siūlome peržiūrėti jau tradicinėmis tapusias mokymo formas. Ar būtinai pamokos visiems mokiniams turi būti vienodos? Ar būtinai jos turi trukti būtent 45 minutes? Galima svarstyti, ar tikrai tai mokiniui padeda mokytis… O gal viską galima daryti įvairiau: gal įvairesnė galėtų būti pamokų organizavimo sistema, ribos tarp vienodo amžiaus vaikų klasių galbūt galėtų išnykti.

Ar siūlėte, kaip turėtų būti finansuojamos mokyklos?

Scenarijuje teigiame, kad dabartinis finansavimas pagal krepšelius skatina per didelę mokyklų konkurenciją. Aišku, konkurencija gali kelti mokymo kokybę, bet šiuo metu mokyklos yra priverstos pritraukti kuo daugiau mokinių, jos didėja, išsipučia, atitolsta nuo bendruomenės. Tuo tarpu kitos mokyklos priverstos kovoti dėl išlikimo.

Kaip turėtų atrodyti pagal Jūsų scenarijų besitvarkanti mokykla?

Tai, ką mes siūlome, nėra mokykla iš fantastikos pasaulio. Nereikia laukti 10 metų, kad mokyklos pasikeistų ir taip mokytų. Jau dabar kai kurios įgyvendina dalį šių priemonių. Dabar mokyklos daug ką gali daryti pačios savarankiškai, svarbu kuo labiau naudotis sistemos leidžiamomis ir prieinamomis galimybėmis.

Kodėl jaunų mokytojų grupelė susidomėjo šiuo projektu ir rašė scenarijų, kaip turėtų atrodyti Lietuvos švietimo ateitis?

Švietimas mums rūpi. Visi mes dirbame ar bent dvejus metus dirbome mokytojais. Rašydami šitą scenarijų turėjome puikią progą pamąstyti ir padiskutuoti sistemos lygmeniu. Rėmėmės savo kasdiene praktika, bet kartu stengėmės ir nuo jos atsiplėšti. Pats scenarijaus kūrimas mums, jauniems mokytojams, buvo naudingas – daug diskutavome, ieškojome sprendimų, argumentų savo nuomonei apginti.

Ar tikite, kad kada nors visos Lietuvos mokyklos tvarkysis taip, kaip siūlote savo scenarijuje?

Tikime. Tikime, kad mūsų scenarijus ar bent kai kurie siūlymai bus įgyvendinti.

Programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojų grupės švietimo raidos scenarijų galite pavartyti čia.

Scenarijaus santrauką rasite čia.

„Lyderių laikas 2“

+ 16

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose