Kiekvienas vaikystėje yra žaidęs Tarzaną, Piterį Peną ar Pelenę... Ir kiekvienam paprastas kambarys yra virtęs vešliomis džiunglėmis, skrajojančiu laivu ar karaliaus rūmais... Tie, kurie išsaugojo vaikystės vaizduotės galią ir suaugusiųjų pasaulyje geba išlikti jauni, nelindėti nustatytuose trafaretiniuose rėmuose ir perkelti savo fantazijas į įprastines aplinkos erdves. Toks pavyzdys – Švedijos laisvųjų mokyklų organizacija „Vittra“ (angl. Swedish Free School Organization Vittra), pirmoji įgyvendinusi naujos pedagoginės erdvės idėją – sukūrusi mokyklą be tradicinių klasių.

+ 8

- 0

Amerikos žurnalo „The Atlantic“ internetinėje svetainėje publikuotas įdomus Niujorke dirbančios suomių žurnalistės, rašančios knygą apie tai, ko Amerika galėtų pasimokyti iš Šiaurės Europos šalių švietimo sistemų, Anu Partanen straipsnis „Ką iš to, kas yra gero Suomijos mokyklų sistemoje, amerikiečiai vis ignoruoja“ (angl. What Americans Keep Ignoring About Finland‘s School Success).

+ 102

- 0

Daugelyje šalių švietimas – pagrindinė politinių debatų tema, o reformų vykdytojai, dedantys visas pastangas savo šalių švietimo sistemoms tobulinti, semiasi geriausios praktikos pavyzdžių iš viso pasaulio kampelių.

Kodėl tai taip aktualu būtent dabar? Vienas iš atsakymų į šį klausimą – tai gausybė prieinamos informacijos apie švietimo sistemų veiklos rezultatus įvairiose šalyse ir galimybė juos palyginti. Nuo 2000 m. EBPO atliekamas tarptautinis lyginamasis mokinių pasiekimų tyrimas pradėjo registruoti ir analizuoti penkiolikmečių pasiekimų rezultatus 32 šalyse.

+ 9

- 0

Bostono (JAV) koledže įsikūrusios Lynčo švietimo mokyklos (Lynch School of Education) profesorių Endi Hargryvso (Andy Hargreaves) ir Deniso Širlio (Dennis Shirley) straipsnis „From Fear Factor to Peer Factor“ („Nuo baimės faktoriaus – prie lygiaverčio bendradarbiavimo faktoriaus“) žurnalui „Education Week“ – iššūkis dabartinei Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemai.

+ 17

- 0

Londono universiteto Švietimo instituto profesorius Peteris Earley’us ir švietimo teoretikas, „Create Consultants“ direktorius Dickas Weindlingas savo straipsnyje aptaria galimybę mokyklų vadovams be tiesioginių savo pareigų užsiimti kita su švietimu susijusia veikla – tapti konsultuojančiais lyderiais.

Straipsnio autoriai ėmė domėtis šiuo klausimu, nes atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog daugelis mokyklų, visų pirma vidurinių, vadovų, paskirtų eiti šias pareigas, taip ir lieka direktoriaus poste iki pat pensinio amžiaus. Tačiau pastaruoju metu dirbantiems mokyklų vadovams, išėjusiems į pensiją direktoriams ar direktoriais jau nedirbantiems, pensinio amžiaus nesulaukusiems, atsiranda vis daugiau galimybių dirbti apmokamą darbą švietimo srityje.

+ 17

- 0

Švietimo lyderystės profesorės Almos Harris straipsnyje pateikiama nuomonė, kad išskiriami trys vyraujantys požiūriai į mokytojų lyderystę: tai – mokytojų lyderystė kaip erezija, fantazija arba galimybė. Straipsnyje daroma prielaida, kad mokytojų lyderystė yra veiklos forma, kuri organizacijoje gali būti bendra arba plačiai pasidalyta, taigi, tiesiogiai metanti iššūkį daugiau įprastoms lyderystės praktikos formoms.

Straipsnis yra skirtas mokytojų lyderystės temai ir pirmiausia jame aptariamos įvairiausios šios sąvokos mokslinėje literatūroje interpretacijos bei apibrėžimai. Autorės darbe nagrinėjamas, daugiausia remiantis veiklos teorija,  mokytojų lyderystės ir pasidalytosios lyderystės tarpusavio ryšys ir daroma prielaida, kad juos sieja svarbios sąsajos bei daliniai sutapimai.

+ 28

- 0

Įvairiose pasaulio mokyklinio ugdymo sistemose skirtingi požiūriai į lyderystės įgyvendinimą ir jos teorijos plėtojimą tapo rūpima tema. Tai rodo, kiek svarbus mokyklinio ugdymo klausimas ir kad tikima, jog lyderystei gali tekti svarbus vaidmuo didinant besimokančiųjų mokymosi efektyvumą.

Peteris Lewisas ir Rogeris Murphy‘s savo straipsnyje peržiūri kai kurias ankstesnės apžvalgos išvadas ir aptaria jas remdamiesi naujesnių švietimo ir kitų sričių tyrimų, kuriuose nuodugniai nagrinėjami lyderystės modeliai, rezultatais. Autorių manymu, iki šiol buvo nepakankamai tarpusavyje keičiamasi įvairių sričių lyderystės tyrimų idėjomis.

+ 34

- 2

Straipsnio autoriai teigia: „Lyderiais negimstama, bet tampama, o tai, kaip jie formuojasi, turi ypatingos reikšmės pokyčiams organizacijoje."

Davidas Rooke'as, Harthilo konsultacinės tarnybos (Hjuelsfildas (angl. Hewelsfield), Anglija) partneris, ir Williamas R. Torbertas, Bostono koledžo Carroll vadybos mokyklos (Masačusetsas, JAV) profesorius (abu – knygos „Action of Inquiry: The Secret of Timely and Transforming Leadership (Berrett-Kehler) bendraautoriai), drauge su kitais mokslininkais šimtuose Amerikos ir Europos bendrovių, taip pat pelno nesiekiančių ir vyriausybinių organizacijų per 25 metus apklausė tūkstančius 25–35 metų amžiaus vadovų.

+ 17

- 1

Tai straipsnis, kurį, nors ir pagrįstą 125-ų nuodugnios apklausos dalyvių pokalbių 3000 puslapių stenogramos analizės rezultatais, nesudėtinga skaityti. Parašytas gyva ir vaizdinga kalba, gausus įdomių, gyvenimiškų pavyzdžių. Autoriai siekė išsiaiškinti, kaip žmonės gali tapti ir išlikti tikrais lyderiais. Tyrimas atskleidė, jog žmogui nebūtina turėti įgimtų universalių savybių ar lyderiui būdingų bruožų. Negali pamėgdžioti kito, kad liktumei savimi.

+ 19

- 1