Daugelyje šalių švietimas – pagrindinė politinių debatų tema, o reformų vykdytojai, dedantys visas pastangas savo šalių švietimo sistemoms tobulinti, semiasi geriausios praktikos pavyzdžių iš viso pasaulio kampelių.

Kodėl tai taip aktualu būtent dabar? Vienas iš atsakymų į šį klausimą – tai gausybė prieinamos informacijos apie švietimo sistemų veiklos rezultatus įvairiose šalyse ir galimybė juos palyginti. Nuo 2000 m. EBPO atliekamas tarptautinis lyginamasis mokinių pasiekimų tyrimas pradėjo registruoti ir analizuoti penkiolikmečių pasiekimų rezultatus 32 šalyse.

Tapo įmanoma matyti ir įvertinti, kokia tos ar kitos šalies mokyklų sistemos pažanga ar taisytini trūkumai.

2011 m. rugsėjo 17 d. „The Economist“ straipsnyje, kuriame palyginamos įvairių šalių švietimui skiriamos lėšos, socialinės-ekonominės mokinių sąlygos, kultūriniai skirtumai ir kiti veiksniai, išskiriamos keturios svarbiausios temos: decentralizacija (savarankiškumo ir galių sugrąžinimas mokykloms), didesnis dėmesys ne itin pažangiems mokiniams, skirtingų tipų mokyklų pasirinkimas ir dideli reikalavimai mokytojų kvalifikacijai.

Tarp kitų tirtų šalių mokyklų sistemų minima ir Lietuva, kaip padariusi 1995-2007 m. geriausią nuolatinę pažangą: ji tarp dešimties kitų šalių yra aštuntoje vietoje.

Skaitantieji gali pasidžiaugti išvydę minint Lietuvos vardą pozityviame kontekste.

Visas „The Economist“ straipsnis anglų kalba – šiame tinklalapyje:

http://www.economist.com/node/21529014

Neoficialus vertimas į lietuvių kalbą pateiktas žemiau:

The Economist_straipsnis.doc

[ ]

88 Kb

+ 15

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose