Jaunas indas išvyko prie upės medžioti laukinių ančių tepasiėmęs svaidyklę. Žvyruotoje pakrantėje pasirin­ko keletą akmenėlių ir iš visų jėgų ėmė juos laidyti. Ypač taikė į tuos paukščius, kurie neapdairiai tūpda­vo ant kranto.

Sviesti akmenys dažniausiai pūkštelėdavo į upės gel­mę. Tiktai du akmenukai, prieš dingdami vandens tėkmėje, mirtinai sužeidė du paukščius.

Grįždamas į miestą, jaunuolis savo kuprinėje teparsinešė dvi antis, o saujoje — vieną akmenuką. Netoli turgaus, šūktelėjęs iš nuostabos, jį sustabdė vienas ju­velyras:

- Tu laikai saujoje mažiausiai tūkstančio rupijų vertės deimantą!

Jaunasis medžiotojas išblyško ir nusiminė:

- Koks aš kvailys! Svaidžiau šiuos deimantus, kad užmuščiau porą ančių… Jei būčiau buvęs atidesnis ir nesvaidęs jų upės tėkmėn, dabar būčiau turtingas.

Kiekviena mūsų diena yra lyg neįkainojamas deimantas. Svarbu tą suvokti ir neiššvaistyti jų „medžiojant“.

Autorius: Bruno Ferrero

Nėra nieko panašaus.

+ 18

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose