Pastaruoju metu galima įžvelgti kiek didesnį švietimo profsąjungų, kurios ir taip nėra pasyvios, aktyvumą. Štai gruodžio mėnesį švietimo profsąjungos sukvietė apie penkis šimtus pedagogų į mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Vis dažniau užsimenama ir apie galimus įspėjamuosius streikus. Jau nebe pirmas kartas, kada nepasitenkinimą švietimo įstaigų atstovai išreiškia dėl atlyginimo dydžio, kuris, pagal stereotipinę nuostatą, tarsi nulemia pedagogo prestižą. Tačiau ar išties taip?

+ 681

- 0

„Protas gali iš pragaro sukurti rojų, o iš rojaus – pragarą“, – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Džonas Moultonas (John Moulton).

Gyvename tokiame pasaulyje, kokiame sąmoningai ar nesąmoningai pasirenkame gyventi. Jeigu pasirenkame laimę, ją ir gauname. Jei pasirenkame kančią – gauname ją.

+ 679

- 0

Daugumai žmonių laikas yra pati opiausia problema, kai iš tiesų būtent jis turėtų būti priemonė savajam „aš“ realizuoti, ne tik darbe, bet ir laisvu laiku. Juk kuo daugiau laisvo laiko turime, tuo jo vertė didesnė.

Su tuo sutinka ir knygos „Keturių valandų darbo savaitė“ autorius Timotis Ferisas (Timothy Ferriss). Jis teigia, jog visuomenėje asmens turto vertė matuojama klaidingai.

+ 8

- 0

Kartais mums atrodo, kad esame perskaitę daugelį knygų, prisirinkę įvairiausių patarimų, tačiau vis tiek negalime imtis tam tikrų veiksmų. Kodėl? Ogi todėl, kad mus neretai sustabdo mūsų baimės. Šiandien ir pakabėsime apie tai, kaip atpažinti ir priimti savo baimes – tai svarbus žingsnis link tikrosios lyderystės.

+ 8

- 0

Kai gruodžio 22 d. iškilmingame Tarybos ir Senato posėdyje „2011-uosius metus palydint“ Matematikos ir informatikos fakulteto docentas dr. Algis Kavaliauskas buvo apdovanotas Rektoriaus premija kaip geriausias dėstytojas, nedaug kas žinojo, kad jį geriausiu dėstytoju išrinko Chemijos fakulteto studentai.

+ 13

- 0

Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantė Justina Krauledaitė liepą praleido vieno Pietų Korėjos universiteto vasaros mokykloje. Iš mėnesio studijų šioje Azijos šalyje lietuvei labiausiai įsiminė rimtas jaunuolių požiūris į mokslą. „Tarp studentų didžiulė konkurencija. Jie labai daug mokosi – sėdi bibliotekose, dirba savaitgaliais. Daug mokytis studentams ten sudarytos visos sąlygos – bibliotekoje gali sėdėti kad ir visą naktį“, – didžiausią įspūdį padariusius skirtumus nurodo mergina.

+ 8

- 0

„Jie nekuria planų, jie nesprendžia problemų, jie net nevadovauja darbuotojams. Pagrindinė lyderio užduotis yra paruošti organizaciją pokyčiams“, – Džonas Koteris.

Lyderystė skiriasi nuo vadybos, tačiau dėl kitų priežasčių, negu mano daugelis.

+ 11

- 0

Nedideliame Suomijos miestelyje Espoo, esančiame į Vakarus nuo Helsinkio, Kirkkojarvi bendrojo lavinimo mokykloje – semestro pabaiga.

Patyręs mokytojas ir mokyklos direktorius Kari Louhivuori ketina imtis kraštutinumų, vertinant suomių standartais. Vienas iš Kari mokinių, šeštaklasis Besartas, berniukas iš Kosovo, smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, nepaisant milžiniškų mokytojo pastangų.

+ 12

- 0

Garsus JAV verslo konsultantas ir knygų autorius Džimas Kolinsas kartu Kalifornijos universiteto profesoriumi Mortenu Hansenu nutarė išsiaiškinti, kokių lyderio savybių labiausiai reikia chaotiškame ir nežinomybės pilname pasaulyje?

Jie analizavo lyderių, kurie sėkmės susilaukė nežinomybe pasižyminčiose rinkose, pvz., biotechnologijos, asmeniniai kompiuteriai, oro linijos, puslaidininkių gamyba.

+ 11

- 0

Ką mes perduodame dėka aktyvaus klausymosi?

Daugelis žmonių, paklausti apie tai, ką, kokią žinutę padeda perduoti klausymasis, sakytų, kad iš tikrųjų klausymasis negali būti laikomas tokiu įgūdžiu, kurio visiškai pakanka, kad suteiktume kitam pagalbą ir paramą – juk klausymasis yra pasyvus veiksmas, ir nesiunčia jokio pranešimo kalbančiajam iš mūsų pusės. Tačiau iš tikrųjų tai nėra tiesa.

+ 9

- 0

2006 metais buvo pradėta Mokyklos struktūros tobulinimo programa (MSTP). Dvidešimt šešios Vilniaus, Šiaulių, Kauno rajono mokyklos sprendė pribrendusią mokyklų vadybos problemą. Įgyvendinant šią programą mokyklose buvo diegiamas vadybininkų tinklas. Iki tol mokyklose vadyba užsiimdavo kelių žmonių grupė – direktorius ir jo pavaduotojai. Jie turėjo po keliolika vadybinių funkcijų, kuravo po 20–30 įvairių specialybių mokytojų ir negalėjo susitelkti tik į vieną ar du strateginius tikslus. Vadyba stokojo gilių įžvalgų.

+ 18

- 0

Ko reikėtų vengti?

Kai mes susiduriame su asmeniu, kuris turi tam tikrų sunkumų ar problemų, mūsų įprasta reakcija dažniausiai būna siekis priversti tą asmenį pažiūrėti į situaciją taip, kaip ją matome mes arba kaip mes norėtume, kad kitas asmuo matytų situaciją. Mes prašome, pateikiame argumentų, skatiname pagalvoti, kartais netgi pykstame ar įžeidžiame – tai yra darome viską, kas galėtų priversti kitą asmenį judėti ta kryptimi, kurią matome mes.

+ 8

- 0

Žvelgiant į viešumoje verdančias diskusijas, atrodo, kad  pagrindinė problema bendrojo lavinimo srityje yra tai – kiek tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai turi mokėti lietuvių kalbą? Tikrai nesakau, jog tai nėra svarbi diskusijos tema, tačiau gaila, kad trūksta plačios diskusijos apie mokyklos misiją nūdienos pasaulyje apskritai. Turiu galvoje ne skambių deklaracijų peržiūrėjimą ir pakeitimą dar skambesnėmis, bet įsižiūrėjimą į tai, kas iš tiesų vyksta mokyklose.

+ 12

- 0

Kauno J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis dalijasi mintimis apie dabartinę valstybės remiamų katalikiškų mokyklų situaciją, vykstant Švietimo įstatymo reformoms.

+ 10

- 0

Vienas iš svarbiausių lyderystės įgūdžių, kuris padeda pasiekti sėkmės tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, tiek kurti santykius su aplinkiniais – tai aktyvaus klausymosi įgūdžiai.

Apie aktyvųjį klausymąsi yra kalbama pakankamai nemažai – juk gebėjimas išklausyti ir, svarbiausia, išgirsti, padeda konstruktyviai spręsti konfliktus, suprasti tikruosius kito asmens poreikius, tinkamai valdyti tarpusavio santykius ir pan.

+ 10

- 0

Kompanijos „eBay“ technologijų padalinio vadovas leidžia savo vaikus į devynių klasių mokyklą Silicio slėnyje. Lygiai taip pat daro ir kitų slėnyje įsikūrusių didžiųjų kompanijų – „Google“, „Apple“, „Yahoo“ ir „Hewlett-Packard“ darbuotojai.

Priešingai nei būtų galima tikėtis, mokykloje naudojamos visos mokymo priemonės, išskyrus kompiuterius: rašikliai ir popierius, mezgimo virbalai, progai pasitaikius – molis. Čia nerasite nei vieno kompiuterio, nei vieno ekrano. Mokyklos klasėse naudotis moderniąja technika yra uždrausta, naudojimasis jomis ribojamas ir namuose.

+ 25

- 0

Vladimiras Laučius – ryškus žurnalistas, įžvalgus politologas, korektiškas TV laidų pašnekovas.

Vidurinę mokyklą baigė Sankt Peterburge 1989 m.

„Dialogui“ įdomu pakalbinti šį intelektualą.

+ 15

- 0

Jonas Kubilius, studijavęs matematiką ir fiziką Masačusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology – MIT) JAV, šiuo metu yra Belgijos Liuveno universiteto neuromokslų doktorantas. Šiemet NMA Vasaros sesijoje Jonas vedė tarpdisciplininius užsiėmimus apie neuromokslus. Pakalbinome Joną apie jo veiklos sritį, studijas, kelius tobulėjimui ir jaunų žmonių ugdymą.

+ 33

- 0

Jei prieš penkerius metus Donatui PUSLIUI kas nors būtų pasakęs, jog jis grįš į mokyklą ir taps mokytoju, jis būtų keliasdešimt kartų pasakęs žodį „ne“ ir pasijuokęs. Tačiau praėjo keletas metų, svajone mokyklos laikais buvusios studijos Vilniuje pabaigtos, ir šis žmogus sąmoningai pasirenka būti mokytoju. Praėjo dar tik mėnuo nuo naujojo mokytojo karjeros pradžios Vilniaus tarptautinėje mokykloje, kur Donatas dėsto istoriją.

+ 34

- 0

„Aš jau truputį ir išsisėmiau, tiek daug tų interviu. Gerai, kad šiek tiek primirštu, ką esu kalbėjęs“, – juokiasi ilgametis Vilniaus universiteto rektorius akad. Jonas Kubilius, kai susitinkame pasišnekėti jo namuose atokioje Antakalnio gatvėje.

+ 16

- 0

Gyvename tokiu laiku, kai viską norisi gauti greitai ir dar pageidautina nemokamai. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Nesvarbu, kad nuo „makdonaldinio“ greitmaisčio žmogaus organizmas nykte nyksta. Svarbu, kad greitai ir pigiau. Net TV reklamose pasamdytos namų šeimininkės garsiausiai šaukia „kaip pigu!“, nors tokio maisto net šunys neėstų.

+ 24

- 0

2001 JAV Kongresas priėmė No Child Left Behind (Nė vienas vaikas neliks užnugary) įstatymą. Įstatymas buvo priimtas tuometinio JAV Prezidento George W. Bush’o iniciatyva ir Kongrese sulaukė didžiulio palaikymo. Kokia pagrindinė šio įstatymo mintis? Ta, kad aukštų standartų turėjimas ir išmatuojamų tikslų išsikėlimas gali pagerinti (net ir individo) ugdymo rezultatus.

+ 26

- 0

„Atsikelk ir sąžiningai dirbk kiekvienos dienos darbus. Tada niekada neištiks jokia depresija“, – šį paprastą liūdesio prevencijos būdą iš paties Tėvo Stanislovo lūpų Vorkutoje, speiguotoje Jun-Jagos gyvenvietėje, vaikystėje išgirdo profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas.

+ 26

- 0

Organizacijos, kaip ir skirtingos pasaulio šalys, turi savitas kultūras. Pakeliaukime.

Keliolika metų vedu seminarus įvairių organizacijų darbuotojams ir vadovams. Karjeros pradžioje man keldavo nuostabą tai, kad dėstant tą patį dalyką, naudojant tuos pačius mokymo metodus, analogiškas praktines užduotis įvairių organizacijų darbuotojai į jas reaguodavo labai skirtingai.

+ 22

- 0

Jau šeštus metus iš eilės grupė jaunuolių iš Lietuvos turėjo galimybę vykti į Sibirą. Įamžinti ten išvežtų lietuvių tremtinių atminimą, puoselėti istorinę atmintį, skleisti patriotiškumą. Šįmet ekspedicijos vyko į Tomsko sritį Rusijoje ir Tadžikistaną. Bet kaip sako „Bernardinai.lt“ kalbintas „Misija Sibiras“ dalyvis Karolis Kaupinis: „Misija nėra tik ekspedicija, misija – tai tolesnis kalbėjimas apie ją.“

Kokį įspūdį Sibiras paliko jauniems žmonėms? Kaip sekėsi tvarkyti tremtinių kapines, bendrauti su vietos gyventojais ir tremtinių palikuonimis bei svarbiausia – ko iš tremties istorijos galime pasimokyti šiandien, tęsdamas savo misiją dalijasi Karolis Kaupinis.

+ 30

- 0

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, visame pasaulyje darbo aktyviai ieško maždaug 81 mln. jaunų žmonių. Daugelyje šalių 15-24 m. jaunuoliai tris kartus dažniau yra bedarbiai nei vyresni žmonės.

Arši konkurencija darbo rinkoje ir patirties stoka ieškant darbo dažnai tampa svarbesniais argumentais nei imlumas naujovėms, noras tobulėti ar ką tik įgytas aukštojo mokslo diplomas.

+ 17

- 0

„Šiuo metu universiteto gyvenimas – nuolatinė kova. Kova už studijų krepšelius, kova dėl finansavimo, dėl Europos Sąjungos skiriamų pinigų... Lietuvos aukštojo mokslo laukia dideli išbandymai, kadangi nuo kitų metų jau pradės mažėti vidurines mokyklas baigiančiųjų skaičius. Dar didesnį pavojų aš įžiūriu agresyvioje užsienio universitetų politikoje siekiant naujų rinkų. Sakydamas žodį „pavojus“, galvoje turiu ne konkurenciją, bet mūsų identitetą ir galimą jo praradimą.

+ 22

- 0

Dažnai tėvai ieško tinkamų žodžių, kuriais galėtų motyvuoti savo vaikus. Bet ar gali būti taip, kad mūsų metodai yra neefektyvūs, nes giriame vaikų gebėjimus, o ne pastangas?

Štai frazės, kuriomis tėvai dažnai drąsina vaikus:

„Kaip greitai viską išmokai! Esi labai protingas!“

+ 19

- 0

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse?

+ 9

- 0

„Gabus vaikas, stebėtinai gabus vaikas“,  – kiekviena mama ar kiekvienas tėtis norėtų tai pasakyti apie savo atžalą. Deja, ši sąvoka jau įteisinta tam tikrai vaikų grupei apibūdinti. Ką reiškia gabus vaikas? Kaip jį atpažinti? Ir galiausiai – kaip su juo bendrauti?

Apie tai „Bernardinai.lt“ kalbėjo su Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene.

+ 9

- 0

Parafrazuojant žymaus britų politiko frazę galima pasakyti: „Nėra geresnės investicijos valstybei, kaip į mokinių galvas įdėti išsilavinimą“. Tai ypač dera priminti minint tarptautinę Vaikų dieną. Nepaisant gausių ir jausmingų politikų kalbų ir dar gausesnių įstatymų leidybos iniciatyvų, valstybė iš tiesų nelabai daug tegali padėti vaikui: ji negali atstoti mylinčios šeimos ar užtikrinti laimingos vaikystės, negali pakeisti ar net ryškiau įtakoti paties svarbiausio asmenybės formavimo etapo, kurį vaikas patiria šeimoje. Tačiau vieną dalyką valstybė užtikrinti gali – kad išsilavinimas, kurį vaikas gaus mokykloje, bus aukščiausios kokybės, kad jis padės formuotis brandžiai, dorai asmenybei ir suteiks tvirtų žinių bei gebėjimų pamatą, kuriuo jaunuolis galės remtis kurdamas savo gyvenimą.

+ 12

- 0

Visai neseniai pasiekė žinia apie naujai kuriamą katalikišką šv. Juozapo mokyklą, kuri mūsų nuolat skubančiai ir nuo laiko stygiaus kenčiančiai visuomenei siūlo bent savo atžalas gelbėti nuo pašėlusio tempo ir pristato „neskubančios mokyklos“ modelį, kuriuo siekiama ugdyti laisvą, kūrybišką, atsakingą, mąstantį, jauną žmogų. Susidomėję šios mokyklos idėja susitikome pokalbiui su vienais iš mokyklos steigėjų, šv. Juozapo šeimų bendruomenės nariais – Rūta Šalkauskiene ir Pauliumi Minkevičiumi. Siūlome pasakojimą apie kitokią mokyklą ir netradicinį ugdymą.

+ 28

- 0

„Netikėdamas savimi, genijus nebūsi“, – sakydavo Balzakas. Ir anaiptol ne vien genijui privalu tuo tikėti. Ši frazė galioja kiekvienam be išimties. Studijų metai kupini kasdieninių mažų iššūkių, kuriuos įveikiant galima sėkmingai artėti prie savo asmeninių tikslų, tačiau čia be tikėjimo savimi neapsieisi. Juk ir garsiausių pasaulio genijų pavardės nebūtų linksniuojamos šiais laikais, jei jie patys nebūtų tikėję tuo, ką daro.

+ 38

- 0

Lietuvoje neseniai lankėsi pasaulyje gerai žinomos, vertinamos ir pripažintos programos „Teach for America“ viena iš steigėjų ir koordinatorių – Wendy Kopp. Lietuvoje geriau žinomas prieš trejus metus pradėtas vykdyti analogiškas projektas „Renkuosi mokyti!“, kurio metu buvo renkami mokytojai – specialių pedagoginių mokslų nebaigę, bet mokyti ir vaikus ugdyti norintys ir galintys jauni žmonės.

Apie tai, ką tokie projektai duoda mokykloms ir visai švietimo sistemai, su kokiais iššūkiais susiduria jaunieji mokytojai ir kokias savybes bei gebėjimus turi turėti idealus mokytojas kalbėjomės su Wendy Kopp bei Mokyklų tobulinimo centro direktore Egle Pranckūniene.

+ 22

- 0

Vokiečių psichiatras Michaelis Winterhoffas, knygos „Kodėl mūsų vaikai virsta tironais“ („Tyto alba“, 2011) autorius, mano, kad daugelio vaikų ir paauglių dvasinis vystymasis sustojo ankstyvojoje vaikystėje. Pagarbos suaugusiesiems stoką, be kitų priežasčių, M. Winterhoffas laiko nulemtu partneriško auklėjimo modelio. Pasirinkę šį auklėjimo modelį, daugelis šiuolaikinių tėvų nuolat leidžia savo vaikams valdyti ir nurodinėti, atimdami jiems galimybę suvokti skirtumus tarp daiktų ir žmonių.

+ 11

- 0

XX amžiaus lenkų vaikų ir jaunimo literatūroje - kaip ir pedagogikoje - Januso Korčako (Janusz Korczak) vaidmuo yra pirmaeilis, nors jo literatūrinės ir pedagoginės minties rezultatai nebuvo iš karto tinkamai įvertinti.

Norint suvokti Korčako literatūrinės ir pedagoginės veiklos savitumą, reikėtų trumpai apžvelgti sąlygas, kuriomis formavo si jo idėjinės ir dorovinės nuostatos.

+ 15

- 0

Turbūt retas iš mūsų galėtų pasigirti gyvenime nesusidūręs su patyčiomis. Tik vaidmuo kiekvienam turbūt teko skirtingas: kai kam – tik stebėti, o kai kam ir dalyvauti „auklėjant“ kitokį nei MES ar gyvenantį kitaip nei VISI.

Antrą kartą „Vaikų linijos“ organizuota akcija „Savaitė BE PATYČIŲ“ sulaukė daug dėmesio. Ar mes sąmonėjame ir tikime, kad patyčios gali liautis? Pirmiausia, mūsų aplinkoje, mūsų mokyklose, kiemuose, darželiuose ar šeimose.

+ 18

- 0

2011 metų kovo mėnesio pabaigoje Mokyklų tobulinimo centras pakvietė į programos „Renkuosi mokyti“ renginį. Susirinkimo priežastis – aptarti pasibaigusią programos akciją, organizuotą jau trečius metus iš eilės. Akcijos metu iškilūs Lietuvos žmonės kviečiami trumpam tapti mokytojais. Todėl pirmoji renginio dalis buvo skirta pasidalyti įspūdžiais iš vestų pamokų. „Renkuosi mokyti“ programos vadovė Marina Vildžiūnienė pasidžiaugė, kad ir šį kartą daug žymių žmonių sutiko „paragauti mokytojo duonos“ ir vesti vieną pamoką, o jos metu pasidalinti savo patirtimi. Programos mokytojai dalijosi įspūdžiais ir dėkojo savo svečiams, kurie vyko vesti pamokų visoje Lietuvoje: nuo Tauragės, Klaipėdos, iki Anykščių.

+ 39

- 0

Ką vadiname „naujokais“?

Kaip Jūs suprantate žodį „naujokas“? Galbūt pirmasis vaizdinys, kylantis galvoje, kai išgirstate žodį „naujokas“, – nedrąsiai prie klasės durų trypčiojantis vaikas. Arba priešingai: pro duris įeinantis nepažįstamasis / -oji aukštai iškelta galva. Šiaip ar taip, situacija glumina: ko iš jo / jos tikėtis? Kaip čia dabar viskas pasikeis? Naujokams visada būdingi pokyčiai, o kol nežinome, kokie tie pokyčiai bus, nerimaujame. Taigi sutinkame naują žmogų su nerimu. O kaip jis / ji sutinka mus? Su dar didesniu nerimu! Kodėl? Todėl, kad būti naujoku – tai patirti visišką aplinkos pasikeitimą. Kartu reikia pažinti tą aplinką, suprasti, išmokti prie jos prisitaikyti.

+ 21

- 0

Menininkas ir pedagogas Redas Diržys gyvena ir kuria kultūrinio gyvenimo periferijoje – Alytaus mieste, kur  inicijuoja ne tik alternatyvią meninės, bet ir pedagoginės veiklos erdvę – jau 16 metų vadovauja Alytaus dailės mokyklai. Apie pastarąją ir kalbamės.

+ 14

- 0

Auditorija ir oratorius – tai kaip lėlių teatras, kuris daug pasako apie santykius, pasitikėjimą ir tvyrančias emocijas.

AUDITORIJOS AUDITAS

Jei esate vadovas, atkreipkite dėmesį, kaip ir kokia tvarka salėje susėda Jūsų pavaldiniai. Tai daug ką pasako apie kiekvieną žmogų.

+ 20

- 0

Vanda Vanagienė, Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės  mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, su „Švietimo naujienomis“ pasidalino įspūdžiais iš mokykloje surengtos metodinės Kupiškio  rajono lietuvių kalbos mokytojų dienos. Projektas „Lyderių laikas“ džiaugiasi, kad impulsą šiai veiklai suteikė projekto organizuotas renginys – Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi“ pristatymas, kuriame dalyvavo ir teksto autorė.

+ 58

- 0

Taip sako nuo 2004 m. rudens Vilniaus jėzuitų gimnazijai vadovaujantis br. Virgilijus Saulius, SJ, apie savo darbą mokykloje pasakojantis ir kaip apie vietą, kur skleidžiasi jo, vienintelio Lietuvos provincijoje jėzuito brolio, dvasinis pašaukimas.

+ 17

- 0

Paul Sloane yra aistringas kūrybingumo verslo procesuose šalininkas. Jis nuolat ieško naujų būdų, kaip organizacijos galėtų veikti bei įsilieti į rinkas. Paskutinė Paul Sloan knyga „Inovatyvus lyderis“ (The Innovative Leader) yra pilna intriguojančių paragrafų, tokių kaip: „Būkite padegėjai ir gaisrininkai“, „Nužudykite nevykėlius“ ar „Atsiribokite“.Šių teiginių tikslas – padėti verslo lyderiams performuoti savo komandas į „inovacijų karius“ bei organizacijas į „išradimų bei atrepreneriškų pasiekimų jėgainę“.

+ 26

- 2

Jau ne vienas, ne tik pedagogas, atsiduksėja,* kad apie kokį gerą dešimtį metų Lietuvos moksleiviai vis mažiau bemoka pasakoti, nuosekliai ir argumentuotai reikšti savo mintis (ne emocionaliai reikšti nuomonę – tai daryti daugumoje mokyklų jie puikiai išdresiruoti).

Smunka ir moksleivių raštingumas. Ne vienas pedagogas nejučiomis pats sau atranda tiesą, kad prieš 20 metų vidutiniškai kiekvienoje klasėje būdavo vienas, o neretai jų iš viso nebūdavo, kaip tuomet sakydavo „beraštis nuo prigimimo".

+ 21

- 1

Pokalbis su Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriumi Vidmantu Vitkausku nuo pat pradžių pakrypo kita linkme nei įprastai skundais apie viską žlugdančią krizę pripildyti pasidalijimai, kurių tiek daug lietuviškoje žiniasklaidoje. Direktorius tryško energija, mieliau pasakojo apie ateities planus nei apie sunkumus, su kuriais tenka susidurti ir tvirtino, kad „nuo Dariaus Kuolio iki Gintaro Steponavičiaus – visiems ministrams vadovaujant – mokyklos galėjo sėkmingai dirbti. Tik reikia turėti noro ir pasiaukojimo.“

+ 25

- 2

Kiekvienas žmogus svajoja apie mėgstamą darbą, o tuomet, kaip sakoma, ir dirbti nereikia - darai tai, kas yra vienas malonumas. Tačiau kaip tai pasiekti? Kelias į sėkmę nuklotas įvairiausiais mitais. Pabandysime kai kuriuos iš jų paneigti.

+ 25

- 3

Egzistuoja daug skirtingų lyderystės ir valdymo „stilių”, pagrįstų skirtingomis prielaidomis ir teorijomis. Asmens lyderio tipas priklauso nuo jo asmeninių savybių, įsitikinimų, vertybių ir prioritetų derinio, kultūrinės aplinkos ir normų, kurios skatina kai kurių stilių naudojimą arba jų atsisakymą.

Aplinkos lyderis yra tas, kuris moka paveikti grupės ar organizacijos emocinę aplinką ir psichologinį asmens susivokimą joje. Šio stiliaus efektyvumui svarbu suprasti ir pritaikyti grupės psichologiją ir dinamiką. Lyderis naudoja organizacinę kultūrą įkvėpti individams ir vystyti naujiems lyderiams.

+ 25

- 4

Vadovo darbas iš esmės yra ne kas kita kaip sprendimų priėmimas. Priklausomai nuo statuso, rango, atsakomybės laipsnio vadovas per darbo dieną priima iki keliasdešimt sprendimų. Vieni yra nedideli ir galbūt mažai reikšmingi, pareikalaujantys iš vadovo vos keliolikos sekundžių. Kiti sprendimai, dideli, lemiantys verslo sėkmę, žmonių likimus, gali būti brandinami savaitėmis ir netgi mėnesiais. Nepaisant akivaizdaus skirtumo, tiek vienų tiek kitų sprendimų priėmimas turi daug bendrų bruožų.

+ 26

- 3

Apie Lietuvių pasiekimus pasaulyje dažniausiai sužinome iš užsienio žiniasklaidos. Pasaulyje jau senokai domimasi išskirtinai gabių vaikų ugdymu, Lietuvoje tai kol kas naujovė. Neseniai imta įgyvendinti ankstyvojo neformalaus gabių vaikų ugdymo programa „Gabių vaikų akademija“ skatins gabius vaikus tobulinti savo gebėjimus.

Šios akademijos įkūrėja Ingrida Ramanauskienė, kalbėdama apie projektą, sakė: „Idėja kilo dirbant su vaikais pradinėje mokykloje. Pastebėjau, kad mokymosi aplinkoje gabiems vaikams nėra skiriamas pakankamas dėmesys ir jiems nesudaromos galimybės gauti tiek žinių, kiek jiems reikia. Kitas keblumas – gabūs vaikai yra išsibarstę po visas šalies mokyklas, o viena būtinybių dirbant su gabiais vaikais – leisti jiems bendrauti su tokiais pat gabiais bendraamžiais.“

+ 21

- 2