Lyderio biblioteka Straipsniai Rekomenduojami Diskusija: KrikÅ¡Äionis mokykloje
PrieÅ¡ dvideÅ¡imt metų buvo pradÄ—ta pertvarkyti mokyklÄ…. Siekta iÅ¡tirpdyti sovietmeÄio negeroves ir sukurti patriotiÅ¡kÄ… bei pilietiÅ¡kÄ… asmenybÄ™ ugdanÄiÄ… mokyklÄ…. Ä® mokymo įstaigas, kurios deÅ¡imtmeÄius buvo priverstos skleisti ateistinÄ™ ideologijÄ…, sugrįžo ne tik tikybos pamokos, bet ir galimybÄ— krikÅ¡Äionims mokytojams atvirai iÅ¡pažinti savo vertybes. Deja, žvelgiant į nÅ«dienos Lietuvos mokyklÄ…, tenka pripažinti, jog problemų netrÅ«ksta: jos tapusios ne tiek asmenybÄ—s ugdymo vieta, kiek žinių fabrikais, niekaip nepavyksta įveikti patyÄių ir nepagarbos viruso, mokytojo autoritetas tiek mokinių, tiek visos visuomenÄ—s akyse, labai sumenkÄ™s.
Pokalbiui apie dabartinÄ™ situacijÄ… Lietuvos mokykloje, taip pat apie tai, koks vaidmuo ir atsakomybÄ— Å¡iandien tenka krikÅ¡Äionims kovojant su negerovÄ—mis, prie apskrito „Bernardinai.lt“ redakcijos stalo diskutuoti pakvietÄ—me krikÅ¡Äionis, kurie buvo ar tebÄ—ra glaudžiai susijÄ™ su Å¡vietimo sistema.
Apskrito stalo diskusijoje dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto dÄ—stytoja ir Å vietimo tarybos pirmininkÄ—s pavaduotoja dr. Emilija SakadolskienÄ—, NVO „Mokyklų tobulinimo centras“ direktorÄ— EglÄ— PranckÅ«nienÄ—, suaugusiųjų mokytojas, konsultantas dr. Aurimas Juozaitis, mokytojas Vytautas Toleikis, „Lietuvos Å¡vietimo koncepcijos“ projekto redakcinÄ—s kolegijos narys, buvÄ™s ALF programos „Švietimas Lietuvos ateiÄiai“ ekspertas kunigas ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Diskusijai vadovavo Andrius Navickas.
Mokyklos pertvarka popieriuje ir tikrovÄ—je
Andrius Navickas. Kuriant dabartinÄ™ mokyklÄ…, formuluojant tautinÄ—s mokyklos, o vÄ—liau – Lietuvos Å¡vietimo koncepcijÄ…, labai daug kalbÄ—ta apie oraus žmogaus ugdymÄ…, apie vertybinių pamatų svarbÄ…. TaÄiau, prabÄ—gus beveik dviem deÅ¡imtmeÄiams, vis garsiau skamba pavojaus varpai, perspÄ—jantys apie patyÄių epidemijÄ… Lietuvoje, mokiniai vis labiau primena savotiÅ¡kas informacijos laikmenas, į kurias siekiama įdiegti kuo daugiau informacijos, mokytojų autoritetas gerokai sumenkÄ™s. Taigi tarsi turime ne visai tai, kÄ… siekta kurti.
Kitas dalykas – jei paklaustume mokytojų, spÄ—ju, absoliuti dauguma pasakytų, jog yra krikÅ¡Äionys. Nepaisant to, pagarbaus ir mylinÄio santykio mokyklose, regis, ne tiek daug.
Natūraliai kyla klausimas: gal buvo paklotas prastas teorinis pamatas – pati švietimo koncepcija buvo ydinga? Gal nerealistiškai įvertinta situacija? Ar problemų atsirado jau įgyvendinimo procese?
Emilija SakadolskienÄ—. Å vietimo koncepcija tikrai nebuvo bloga. Å ioje koncepcijoje ir dabar galima atrasti taiklių įžvalgų bei aktualių idÄ—jų. Deja, teorija įklimpo lietuviÅ¡ko Å¡vietimo realybÄ—je, paveldÄ—toje dar iÅ¡ sovietinių laikų. Mano galva, daug kÄ… apnuodijo atskiros nuostatos, kurios kažkodÄ—l nebuvo pakeistos. Pavyzdžiui, tai, jog nebuvo įvestas mokytojo etatinis darbo užmokestis. Kai pedagogui mokama už pamokas, taÄiau nemokama už tÄ… laikÄ…, kurį jis bÅ«na mokykloje per pertraukas ar per „langus“, neiÅ¡vengiama bendruomeniÅ¡kumo ir atsakomybÄ—s erozija. Mokytojas rÅ«pinasi pamokomis, o tai, kas vyksta ne jo pamokos metu, jam neberÅ«pi. AiÅ¡ku, galima apeliuoti į sÄ…moningumÄ…, lojalumÄ… savai mokyklai, taÄiau tokios apeliacijos nÄ—ra labai paveikios, kai pati sistema skatina kitokį požiÅ«rį, kai ji pratina veikiau prie mokytojų konkurencijos, varžymosi, o ne bendradarbiavimo.
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. AÅ¡ taip pat manau, kad koncepcija buvo labai svarbus ir reikalingas dokumentas. BÅ«tų nesąžininga jÄ… kaltinti dÄ—l dabarties problemų. Mano požiÅ«riu, blogai tai, jog mes taip ir nesugebÄ—jome iÅ¡tirpdyti mokykloje sovietinių įproÄių. Pats mokiausi tarybinÄ—je mokykloje ir galiu tvirtinti, kad ten buvo ir patyÄių, ir orumo niekinimo. Kai Å¡iandien kalbama apie patyÄias mokykloje, tai vertinu ne kaip naujÄ… reiÅ¡kinį, bet kaip tÄ™stinumo problemÄ…. TarybinÄ—je mokykloje buvo labai daug kalbų apie kolektyvizmo svarbÄ…, taÄiau realaus bendruomeniÅ¡kumo nebuvo. Buvo praraja tarp to, kas deklaruojama, ir tikrovÄ—s.
Vytautas Toleikis. Mano įsitikinimu, viena iÅ¡ didžiausių bÄ—dų tai, kad koncepcijos nebuvo bandyta iÅ¡versti į paprastam mokytojui gerai suprantamÄ… kalbÄ…. Koncepcijos iniciatorÄ— profesorÄ— MeilÄ— LukÅ¡ienÄ— puikiai iÅ¡manÄ— Lietuvos kultÅ«rinÄ™ tradicijÄ…, buvo intelektualÄ—, ir, regis, tiek ji, tiek kiti koncepcijos kÅ«rÄ—jai neįvertino, kad jų parengtus dokumentus skaitys ir tokie sovietinį pedagoginį institutÄ… baigÄ™ mokytojai, kurie per metus vienos knygos neperskaito, kurių pagrindinÄ— mokymo bazÄ— – andai suraÅ¡yti konspektai. Jie naujas gaires suprato kaip paprasÄiausiai naujas direktyvas, kai žodis „komunizmas“ pakeiÄiamas į „tautiÅ¡kumas“, o visa kita lieka kaip buvÄ™.
Mokyklos paprasÄiausiai pakeitÄ— „iÅ¡ aukÅ¡Äiau“ gautas instrukcijas į tautinius Å¡Å«kius, nebuvo tikros diskusijos, kaip konkreÄioje mokykloje, dirbant bÅ«tent su konkreÄiais mokiniais ir mokytojais ugdyti tautiÅ¡kumÄ…, puoselÄ—ti žmogaus orumÄ….
Aurimas Juozaitis. Turinio požiÅ«riu koncepcija tikrai buvo gera. TaÄiau tas skubÄ—jimas jÄ… diegti, bandymai „prastumti“ bet kuria kaina padarÄ— „meÅ¡kos paslaugą“. Siekta esminio mÄ…stymo pokyÄio, taÄiau nebuvo duota laiko jį subrandinti. Reformos vykdytojai skubÄ—jo ir norÄ—jo greitai sukurti visiÅ¡kai naujÄ… mokyklÄ…. Pavyzdžiui, buvo rengiami vadinamieji konsultantai, kurie iÅ¡ tiesų ne konsultavo, bet tapo tarsi reformos agitatoriais, dažnai buvo suvokiami kaip iÅ¡ centro atsiųsti prievaizdai. TodÄ—l reforma buvo priimama kaip tai, kas nuleidžiama „iÅ¡ virÅ¡aus“. Daug kur ji buvo priimta ne todÄ—l, kad diegia gerus dalykus, bet dÄ—l to, kad paprasÄiausiai reikia vykdyti „iÅ¡ aukÅ¡Äiau“ pateiktas direktyvas. PasikeitÄ— terminija, pasikeitÄ— turinys, bet formos liko senos. Beje, kol buvo dar nelabai struktÅ«rizuota tvarka – iki kokių 1994 metų – atskiros mokyklos plÄ—tojo neblogas bendruomenines iniciatyvas ir paklojo pamatÄ…, kuris buvo labai svarbus ir vÄ—liau. Deja, paskui sistema buvo vis labiau centralizuojama ir orientuojama į vidurkį. Kaip galima kalbÄ—ti apie mokinių orumo ugdymÄ…, apie pagarbius santykius, kai diegiant reformÄ… trÅ«ko pagarbos.
Dar vienas dalykas, labiau susijęs su Vakarų įtaka. Labai greitai tapome superpragmatiški, ir viskas pradėta orientuoti į veiksmingumą, kuo didesnio informacijos srauto grūdimą mokiniams. Kai orientuojamasi vien į žinių perteikimą, apie pagarbą, žmogaus orumą tarsi nelieka laiko kalbėti, tai tarsi tampa ne taip svarbu kaip žinios.
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Dalyvavau ne tik kuriant koncepcijÄ…, taÄiau teko stebÄ—ti ir jos įgyvendinimÄ…. AÅ¡ pats pirmÄ… kartÄ… su tuo, kokiÄ… realiÄ… mokyklÄ… turime, susidÅ«riau 1993 metais. Tada dalyvavau kuriant mokyklos vadovo atestacijos nuostatus. Jie buvo parengti, taÄiau, dÄ—kui Dievui, neskubÄ—ta jų įdiegti, pirmiausia pabandÄ—me juos patikrinti praktikoje. Buvo nesunku atrasti vienÄ… provincijos mokyklos vadovÄ™, kuri labai apsidžiaugÄ— tokios atestacijos galimybe. Veikiausiai tikÄ—josi, kad spaudoje bus įvardyta kaip pirmoji atestuota vadovÄ—.
Å i direktorÄ— buvo gerai savo rajone žinoma veikÄ—ja, anksÄiau aktyvi komunistÄ—, o per AtgimimÄ… labai greitai tapo ne mažiau aktyvia katalike. Ji iÅ¡didžiai mums demonstravo, kaip tvarkoma jos mokykla, ir nesuprato, kodÄ—l nepuolame jos girti, bet, atvirkÅ¡Äiai, netgi nusprendÄ—me, jog jos atestuoti negalima. Toje mokykloje buvo iÅ¡likusi iÅ¡ esmÄ—s sovietinÄ— tvarka, tik dabar apvilkta nauja terminologija. Mokyklai buvo vadovaujama griežtai komandiniu stiliumi. AiÅ¡kinomÄ—s, kaip dÄ—l etikos mokymo, o direktorÄ— tik gūžÄiojo peÄiais ir tvirtino, kad mokykloje visi turi rinktis tikybÄ…. EsÄ… galbÅ«t Vilniuje ar kitame mieste pasirinkimo galimybÄ— ir reikalinga, o provincijoje pasirinkimas nereikalingas, daug svarbiau – direktyvos. Jau nuo pirmų klasių mokiniai buvo skirstomi į kategorijas pagal intelekto pajÄ—gumÄ… ir, priklausomai nuo to, į kuriÄ… mokinys patenka, paskui jis buvo griežtai profesiÅ¡kai orientuojamas.
Deja, tenka pripažinti, kad skubÄ—jimas įgyvendinant reformÄ… daugelyje mokyklų ne tiek iÅ¡tirpdÄ—, kiek įtvirtino sovietinius įproÄius.
EglÄ— PranckÅ«nienÄ—. Pirmiausia noriu pasakyti, kad, nors mokyklose tikrai yra problemų, taÄiau turÄ—tume matyti ne tik jas. Å iandien turime labai gražaus jaunimo. Galima net pajuokauti, kad jauni žmonÄ—s Å¡iandien net neretai kur kas geresni nei tai, kÄ… jie gauna mokyklose.
Koncepcijoje buvo labai akcentuojamas visuomeniÅ¡kumas, holistinis požiÅ«ris. Deja, ant popieriaus daug kas atrodo gražiau nei praktikoje. Jei pažvelgtume į mokymo turinį Å¡iandien, deja, iÅ¡vystume daug fragmentiÅ¡kumo. Kai pateikiama nauja programa, paprastai prie jos pridedamas gražus įvadas, kaip ji turÄ—tų bÅ«ti suvokiama ugdymo visumoje, ko ja siekiama. TaÄiau paprastai tai lieka mažai kieno skaitoma deklaracija, nes kiekvienas mokytojas pasiima programÄ… ir moko savo dalyko. Moko, jausdamas didelį spaudimÄ…, taip pat ir iÅ¡ tÄ—vų pusÄ—s, kuriems paprastai svarbiausia, kad vaikai kuo geriau iÅ¡laikytų egzaminus, įgytų kuo daugiau žinių. Beje, ir mokyklos įvairiuose reitinguose vertinamos už kiekybinius dalykus, o ne už bendruomeniÅ¡kumo, pilietiÅ¡kumo ugdymÄ….
BÅ«ti mokytoju Å¡iandien
„Žvelgiant į nūdienos Lietuvos mokyklas, tenka pripažinti, jog problemų netrūksta: jos tapusios ne tiek asmenybės ugdymo vieta, kiek žinių fabrikais…“ A. Navickas
Andrius Navickas. Kelis kartus nuskambÄ—jo žodis „skubÄ—jimas“. Kiek suprantu, tai tikrai ne vien Å¡vietimo sistemos pertvarkos problema. Visos reformos vykdytos skubant, jauÄiant, kad nuolat vÄ—luojame. Prisiminkime mÅ«sų stojimÄ… į Europos SÄ…jungÄ…, tada taip pat buvo kalbama, kad nÄ—ra laiko pamatinÄ—ms diskusijoms, turime priimti teisingÄ… sprendimÄ…, o paskui viskas susidÄ—lios. Taip pat ir pilietinÄ—s visuomenÄ—s auginimas ilgÄ… laikÄ… buvo projektas „iÅ¡ virÅ¡aus“.
Kita vertus, kalbant konkreÄiai apie mokyklÄ…, noriu klausti apie mokytojo situacijÄ…, kuri pasikeitÄ— labiau fasadiÅ¡kai negu savo esme, daug kalbama apie ugdymo svarbÄ…, taÄiau kartu tenka patirti didelį spaudimÄ… dirbti produktyviai, t. y. orientuotis tik į kiekybiÅ¡kai iÅ¡matuojamÄ… rezultatÄ…. Ar mokytojas gali atsispirti spaudimui skubÄ—ti?
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Suprantu, aplinkybÄ—s visada veikia žmogų, taÄiau neturÄ—tume tapti fatalistais ir sakyti, jog Å¡tai tokioje situacijoje neįmanoma bÅ«ti geru mokytoju, o kitokioje – paprasta.
AÅ¡ pats kaip didžiausiÄ… dovanÄ… atsimenu biologijos mokytojÄ…, ji iÅ¡liko didi asmenybÄ— aplinkoje, kurioje praktiÅ¡kai niekas nieko nepaisÄ— ir negerbÄ—. PedagogÄ— niekada nekÄ—lÄ— balso, į kiekvienÄ… mokinį kreipdavosi „jÅ«s“ ir sakydavo, jog taip daro, nes mes esame suaugÄ™ žmonÄ—s, kuriuos reikia gerbti. Mokytoja niekada nežemindavo mokinių, ir jos pamokos vykdavo visiÅ¡koje tyloje. Mes jÄ… taip gerbdavome, kad jos pamokas triukÅ¡mauti buvo „ne lygis“. Ta mokytoja buvo visiÅ¡kai kitokia. Ji skirdavo mums laiko tiek, kiek reikÄ—davo. SÄ—dÄ—davo ir bendraudavo su mumis po pamokų, tiek, kiek mes norÄ—davome. Kai pagalvoju apie jÄ…, manau – jei tais laikais buvo tokia asmenybÄ—, tai nesÄ…monÄ— kalbÄ—ti, jog tokia asmenybÄ— negali dirbti mÅ«sų mokykloje. Neabejoju, kad tikrai autoritetingų mokytojų, gabių ir atsidavusių mokiniams yra ir Å¡iandien. TaÄiau tikrai ne kiekvienas mokytojas, deja, yra brandi asmenybÄ— ir, mano įsitikinimu, patyÄios yra tiesiogiai susijusios su mokytojo prestižo ir autoriteto sugriuvimu. Mokytojo autoritetÄ… griauna ir pati sistema, kurioje nuvertinama pedagogo profesija, jis yra paverÄiamas socialiniu autsaideriu ekonomikos požiÅ«riu. Mokykloje, kur autsaideriai moko jaunimÄ…, jaunimas protestuoja ir reaguoja.
Vytautas Toleikis. Tikrai sutinku, kad mokytojo profesijos prestižas, darbo sąlygos, atlyginimas visuomenėje buvo labai sumenkinti, – visa tai buvo signalas tiek patiems mokytojams, tiek mokiniams, tiek tėvams, jog ši profesija nėra prestižinė. Nereikia pamiršti, kad kone kiekvienoje mokykloje buvo užkietėjusių komunistų. Skubiai pakeitę kailiukus, jie vis tiek moksleivių akyse buvo veidmainiai, kuriais negali pasitikėti, jais sekti. 1988–1995 metais patriotinio ugdymo srityje žiojėjo baisi duobė. Laimėjo daugiau tos mokyklos, kurios elgėsi santūriau, nepersūdė.
Dar vienas dalykas, kuris apmaudžiai buvo pražiopsotas, – investicijos į mokytojo asmenybÄ—s augimÄ…. Buvo keiÄiamos programos, kuriami nauji dalykai, įvedama nauja tvarka mokykloje, taÄiau per menkai rÅ«pintasi auginimu tų, kuriems teko pagrindinis vaidmuo įgyvendinant reformÄ….
Emilija Sakadolskienė. Mes priėmėme visus, kurie stojo. Nepaisydami motyvacijos. Tobulinimosi programos, įvairūs kursai dažnai buvo tik formalumas, mažai orientuotasi į kiekvieno mokytojo individualumą. Dar viena problema – mokytojai ilgai buvo pratinami gyventi, slepiant savo dvasingumą. Tai, beje, ir Vakarų problema, kur vyrauja sekuliarizmo ir humanizmo religija.
„Mokytojai ilgai buvo pratinami gyventi, slepiant savo dvasingumą. Tai, beje, ir Vakarų problema, kur vyrauja sekuliarizmo ir humanizmo religija“. E. Sakadolskienė
Dabar mÅ«sų padÄ—tis kiek kitokia, kai vertybÄ—s, dvasingumas, nuostatų nagrinÄ—jimas grįžo į madÄ…. Net nuvažiavus į įvairias tarptautines konferencijas matomas dÄ—mesys Å¡iai temai, nes suvokiama, kad pozityvizmo nuostatos, kur viskas turÄ—jo bÅ«ti iÅ¡matuojama, nebetenkina Å¡vietimo institucijų ir jų ugdytinių poreikių. Taip pat ugdant reabilituojamas jausmingumas, intuicija, emocinio prado pripažinimas. AiÅ¡ku, iÅ¡kyla popsinio dvasingumo invazijos grÄ—smÄ—, pradeda reikÅ¡tis įvairios new age atmainos, taÄiau tai kartu galimybÄ— ir krikÅ¡Äionims pristatyti savo dvasinius turtus.
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Kiek įtariai žiÅ«riu į pomÄ—gį kalbÄ—ti apie dvasingumÄ…. Pernelyg įpratome malti žodžius, skelbti deklaracijas, dažnai net patys nelabai suprasdami, kÄ… pasakome Å¡iais žodžiais. Kaip jau minÄ—jau, aktyviausiai dvasingumÄ… mokyklose dažnai propaguoja mokytojai, kurie seniau buvo labai vykÄ™ komunistinÄ—s sistemos agitatoriai. Jie paprasÄiausiai yra įpratÄ™ vykdyti propagandinÄ™ veiklÄ…, net jei anapus deklaracijų nÄ—ra tvirto pagrindo. TaÄiau sutinku, kad faktas, jog mokytojas gali pripažinti savo dvasinį alkį, kai gali atvirai kelti prasmÄ—s klausimus, yra kur kas geriau nei ta dviveidiÅ¡kumo situacija, į kuriÄ… buvo įstumtas tarybinis mokytojas, kuris privalÄ—jo atstovauti oficialiai ideologijai.
EglÄ— PranckÅ«nienÄ—. Mokytojų padÄ—tis iÅ¡ tiesų yra nepavydÄ—tina. Nors vis daugiau pradedama kalbÄ—ti, kad mokykla turi ne tik teikti žinių, bet ir ugdyti kompetencijas, kurios yra žinių, gebÄ—jimų ir nuostatų visuma, pasireiÅ¡kianti per veiklÄ…. TaÄiau mokytojui labai trÅ«ksta aiÅ¡kumo. Viena vertus, daug kalbama apie bendruomeniÅ¡kumo, bendradarbiavimo svarbÄ…, kita vertus, pati sistema kreipia į tarpusavio kompetencijÄ…, kai mokyklos, mokytojai varžosi dÄ—l mokinių ir jų „krepÅ¡elių“. Ekonominis principas neretai nustelbia pedagoginius siekius.
Be to, nors ir kalbama apie bendrųjų kompetencijų ugdymÄ…, tam mokytojas neturi pakankamai laiko. Juk reikÄ—tų vaikui leisti apmÄ…styti informacijÄ…, organizuoti diskusijas, neskubinti jų. TaÄiau yra programa ir reikalavimas rengti vaikus atsiskaityti. Tenka dirbti nuolatinio skubÄ—jimo sÄ…lygomis.
„Noriu tikėti, kad po truputį pabundama iš to ideologinio sapno ir realistiškiau pradedama vertinti situacija, atsiranda daugiau solidarumo“. E. Pranckūnienė
Vytautas Toleikis. Nesutinku dėl to, kad mokytojams trūksta laiko. Friedrichas Nietzsche yra pasakęs, kad tik kvailiai neturi laiko. Tikrai gabus kiekvienos srities mokytojas randa per pamoką kelias minutes ne tik dalykinei informacijai, bet ir, pavyzdžiui, mokinių estetinio skonio lavinimui ar mąstymo ugdymui. Pažiūrėkime, kiek laiko mokytojai skiria moralizavimui ir barimuisi, šį laiką panaudojus konstruktyviai, kūrybiškai, galima pasiekti labai daug. Deja, patys mokytojai dažnokai patys sau ir mokiniams labai žemai nuleidžia kartelę.
Per pamokas aš kalbuosi su mokiniais, jog gyvename jausdami didžiulį masinės kultūros spaudimą – pasaulis per visas visuomenės komunikacijos priemones pateikiamas kaip didžiulis pseudoinformacijos sąvartynas. Kaip savotiški didžiuliai Gariūnai, kur aplink vien prekybos kioskeliai, ir kiekvienas prekeivis stengiasi įsiūlyti savo informaciją, teigdamas, kad būtent ji svarbiausia. Tuose Gariūnuose Katedros pastato nematyti, ir kartais net pradeda atrodyti, kad jo apskritai nėra. Mokytojo pareiga yra paliudyti, jog pasaulis nėra tik turgavietė, kad jame yra svarbių dalykų, kuriuos ne visada pasiseka iš karto pastebėti. Mokytojai turi savęs klausti: ar mes ugdome asmenybę, ar vartotojus? Mokytojas turi nebijoti sukilti prieš prastą skonį, komercinį šėlsmą.
Aurimas Juozaitis. Å vietimo reforma buvo įgyvendinama iÅ¡ esmÄ—s technokratiÅ¡kai. Man visiÅ¡kai nepriimtina „ugdymo technologijų“ samprata, tarsi žmogus bÅ«tų kažkoks agregatas, kurį reikia suderinti, užsukti ar atsukti veržles. Alternatyva tam – organiÅ¡kas požiÅ«ris. Reikia kantrybÄ—s, jautrumo kiekvieno vaiko unikalumui ir suvokimo, kad ugdyti – tarsi auginti medį. Leisti, padÄ—ti tam medžiui augti. Deja, vakarietiÅ¡kas produktyvumo kultas puikiai atitiko sovietmeÄio technokratinį mentalitetÄ… ir taip suformavo labai pavojingÄ… visiÅ¡kai pragmatinÄ™ pasaulėžiÅ«rÄ…, kai tikima tik schemomis ir lentelÄ—mis.
Emilija SakadolskienÄ—. Labai sunku keisti stereotipinį mokytojo vaizdinį. Kiekvienas turÄ—jome savo mokytojus, ir praktiÅ¡kai kiekvienas jaunas žmogus, eidamas studijuoti pedagogikos, turi jau susiformavusį mokytojo vaizdinį, kurį keisti labai sunku. Taip pat neretai nepripažįstama, jog nepakanka bÅ«ti vien tik geru specialistu, labai svarbios specialios pedagogikos ir psichologijos studijos. Svarbu ir tai, kad tÄ—vai realistiÅ¡kai vertintų situacijÄ… mokykloje, domÄ—tųsi, kas ten vyksta, ir bendradarbiautų su mokytoju, o ne paprasÄiausiai žvelgtų į jį kaip klientai, kurie visada teisÅ«s.
Kitas dalykas, gyvename unikaliomis sÄ…lygomis, kai suirÄ™s tradicinis bendruomeniÅ¡kumo audinys. BendruomeniÅ¡kumo neretai nelieka net Å¡eimoje, nekalbant apie teritorines bendruomenes, kurios ilgai vaidino svarbų ugdymo vaidmenį. Esant tokiai situacijai mokykla tampa vos ne vienintele surogatine bendruomene, ir tai labai didina kiekvieno mokytojo atsakomybÄ™. GalbÅ«t seniau, kai buvo gyvybingesnÄ—s kitos bendruomenÄ—s, mokytojas ir bÅ«tų galÄ—jÄ™s sakyti: „AÅ¡ tik mokau, o tai, kas vyksta po mano pamokų, – ne mano reikalas.“ Å iandien tai jau mokytojo reikalas, atsakomybÄ—, kurios nevalia kratytis. TaÄiau mokytojas tokiam vaidmeniui turi bÅ«ti rengiamas.
EglÄ— PranckÅ«nienÄ—. Sutinku, jog mokytojui Å¡iandien tenka ypaÄ didelÄ— atsakomybÄ—. TaÄiau tai reiÅ¡kia, kad jam reikia visos visuomenÄ—s paramos, taip pat bÅ«tina realiai keisti mokytojo profesijos prestižą. Regimiems pokyÄiams reikia didesnio finansavimo, taip pat keisti valstybÄ—s ir mokyklos santykius, kurie Å¡iandien dažniausiai yra direktyvinio pobÅ«džio. Mokytojo veikla pernelyg biurokratizuota, tenka pildyti begales popierių, ir Å¡is formalizmas neretai labai kenkia mokytojo individualumo sklaidai.
Autoritetas ir „kietos rankos“ ilgesys
Andrius Navickas. Kalbame apie problemas, taÄiau norÄ—tųsi pakreipti pokalbį iÅ¡eiÄių paieÅ¡kų link.
Neretai girdime raginimų, beje, dažniausiai iÅ¡ krikÅ¡Äionių aktyvistų, jog mokykloje reikia „kietesnÄ—s rankos“. EsÄ… mokytojo autoritetas paÅ¡lijÄ™s ir dÄ—l to, kad mokytojui neleidžiama taikyti griežtesnių sankcijų, jog esÄ… mokytojas per daug pataikauja mokiniui. Kaip vertinate siekį mokytojo autoritetÄ… įtvirtinti didesnÄ—mis formaliomis galiomis?
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Vertinu tokį siekį kaip labai blogÄ…. Galios siekis yra paskutinÄ— bailaus žmogaus „užuovÄ—ja“. Beveik visi diktatoriai turÄ—jo nevisavertiÅ¡kumo kompleksÄ…, jie bijojo aplinkos, bijojo žmonių, savos praeities. Bijojo ir kerÅ¡ijo visiems už savo baimes. SusiklosÄius tam tikroms aplinkybÄ—ms, jie padarÄ— žiaurių nusikaltimų.
„Visais laikais ir visose erdvėse geri pedagogai sugebėdavo kurti dialogą su mokiniu kaip tarpasmeninį atvirą santykį“. A. Peškaitis OFM
Mokytojas, kuris reikalauja išskirtinių galių sau, jau praranda pagrindą būti mokytoju. Visais laikais ir visose erdvėse geri pedagogai sugebėdavo kurti dialogą su mokiniu kaip tarpasmeninį atvirą santykį. Nejau dabartiniai laikai tokie išskirtiniai, kad mokytojui būtinai teisiškai įforminti autoritetą? Ar toks įteisinimas padės atsirasti geriems mokytojams? Tikrai ne. Nebent geru mokytoju pradėtume laikyti dresuotoją su bizūnu vienoje rankoje ir meduoliu – kitoje.
EglÄ— PranckÅ«nienÄ—. Nemanau, kad formalių galių įtvirtinimas didintų pedagogo profesijos autoritetÄ…. Tai, kad mokytojai dažnai patiria psichologinį terorÄ…, yra ne tik mokyklos, bet ir visuomenÄ—s problema, kadangi mÅ«sų valstybÄ—je nÄ—ra vertinamas žmogus, iÅ¡sikerojusi nepagarba, matome nuolatinį vienas kito žeminimÄ…, pyktį. Be abejo, mokyklose turÄ—tų bÅ«ti labai aiÅ¡kios ir griežtos elgesio taisyklÄ—s, apimanÄios tiek nuobaudas, tiek paskatas, ir jų turÄ—tų bÅ«ti nuosekliai laikomasi. Anglijos mokyklose didžiausiu nusižengimu laikomas trukdymas mokytis kitiems, ir už tai griežtai baudžiama. Manau, kad Lietuvoje mes per menkai vertiname mokymosi reikÅ¡mÄ™, tai suvokiama tik kaip paslauga, kuriÄ… valstybÄ— turi suteikti kiekvienam, per daug nesukant galvos apie paties mokinio motyvacijÄ… ir augimÄ….
Deja, ir patys mokytojai griauna savo profesijos autoritetą. Retai išgirsime mokytoją sakant, kad jis didžiuojasi savo profesija, jog mokytojo darbas – nepaprastai kūrybiškas, kad nėra dviejų vienodų darbo dienų, dviejų vienodų pamokų, visos klasės, visi mokiniai skirtingi. Mums Lietuvoje labai trūksta pedagogų profesinės savireguliacijos sistemos. Daugelyje valstybių aktyviai veikia mokytojų asociacijos (ne profsąjungos), kurios yra panašios į advokatų ar kitų profesijų gildijas. Tos asociacijos padeda auginti mokytojo profesijos autoritetą, jį saugo, jų nariai turi savą etikos kodeksą ir siekia kuo geriau atlikti savo darbus, siekti profesinio tobulėjimo. Mokytojai, pažeidę profesinę etiką ar aplaidžiai dirbantys, gali net prarasti savo darbo vietą. Kita vertus, tose valstybėse mokytojai labai palaikomi visuomenės, jie vertinami kaip aukšto lygio profesionalai, didžiuojasi savo profesija, jų balsas labai svarus visuomenėje. Be mokytojų asociacijos patvirtinimo nepriimama nė viena Švietimo įstatymo pataisa ar kuris nors strateginis sprendimas šioje srityje.
Aurimas Juozaitis. Mums, krikÅ¡Äionims, autoritetas yra vienas – JÄ—zus Kristus. O koks buvo jo „ginklas“, kad jis „susikrovė“ tokį autoritetÄ…, kuriuo taip iÅ¡tikimai sekÄ— ir seka milijonai žmonių? Meile. Tik jos dÄ—ka gimsta tikras ryÅ¡ys, ryÅ¡ys, kuris skatina bendrystÄ™, kurioje skleidžiasi žmoguje Dievo mums dovanoti talentai. Jokios kitos galios, iÅ¡skyrus meilÄ—s galiÄ…, nÄ—ra ir negali bÅ«ti. Å i galia didžiausia ir svarbiausia. Nors ir sunkiausia.
Vytautas Toleikis. ManyÄiau, kad mokykloje reikia ne kietos, o darbÅ¡Äios linksmo mokytojo rankos. Užuot barÄ™, keiskime darbo stilių, ieÅ¡kokime naujų formų, į kurias lengviau įsitrauktų ir „blogiukai“. ManyÄiau, labai svarbu jau pradinÄ—je mokykloje vaikus iÅ¡mokyti sistemingai dirbti, vertinti savo ir kitų mokinių bei mokytojų laikÄ…. Jeigu į vyresnes klases ateina jau palaida bala, mokytojai tiesiog fiziÅ¡kai nebepakelia papildomo krÅ«vio, ypaÄ jei nedirba kartu su kolegomis kaip darni komanda, nepastatanti tinginių ar iÅ¡daigininkų klasÄ—s į vietÄ…, t. y. neuždeganti noru mokytis, daugiau sužinoti.
Emilija SakadolskienÄ—. Negali bÅ«ti kraÅ¡tutinumų. Turi bÅ«ti pusiausvyra tarp mokinių ir mokytojų teisių bei atsakomybių. Visgi reiktų pripažinti, kad Å¡iandien pedagogui nesuteikiama pakankamai priemonių ir teisių sprÄ™sti elgesio ir santykių reikalus. TÄ… klausimÄ… reikia toliau nagrinÄ—ti. TaÄiau mokytojo autoriteto nesukursime ant popieriaus suraÅ¡Ä™ jo teises. AutoritetÄ… sudaro daugelis komponentų – darbo sÄ…lygos, atlyginimo dydis, mokymo priemonių prieinamumas, direktoriaus ir kitų virÅ¡ininkų požiÅ«ris, kvalifikacijos kÄ—limo kokybÄ— bei kiekis, ir pagaliau tÄ—vų, mokinių bei apskritai visuomenÄ—s nuostatos. Kol visuomenÄ— galvos, kad mokytojas turi baisiai ilgas atostogas ir labai trumpÄ… darbo dienÄ…, nesusimÄ…stydama, kad ugdymo procesui reikia be galo ilgai rengtis, tol tas darbas nebus vertinamas. Na, bÅ«na ir atvirkÅ¡Äiai. Jei mokytojui mokama tik už pamokÄ…, kam sukti galvÄ… ir ilgai planuoti įdomiÄ…, kÅ«rybingÄ… užduotį? Geriau prisiimti daugiau pamokų ir bent pasididinti atlyginimÄ…. Tokie mokytojai irgi žlugdo profesijÄ….
Atpažinti mokinio unikalumą ir dalytis mokymo džiaugsmu
Andrius Navickas. Visgi – kaip krikÅ¡Äionys gali ir turi keisti dabartinÄ™ situacijÄ… mokykloje?
Emilija SakadolskienÄ—. Pirmiausia krikÅ¡Äionys turÄ—tų drÄ…siau teigti, kad kiekvienas vaikas – tai unikali asmenybÄ—. Negalima į klasÄ™ žiÅ«rÄ—ti kaip į masÄ™, su kuria dirbame schematiÅ¡kai. Man labai skaudu girdÄ—ti, kai mokytojas sako: kadangi man tiek moka, tai tik tiek ir dirbsiu. Arba – jei ne tie keli vaikai, visai gerai bÅ«tų dirbti su ta klase. Pedagogo pareiga – pastebÄ—ti kiekvienÄ… ir su kiekvienu ieÅ¡koti specifinio santykio. Sutinku, jog tenka sau pakartoti, kad esu siunÄiama pas kiekvienÄ…, taip pat ir pas tÄ…, kuris kitoks, kuriam sunkiau sekasi ar kuris maiÅ¡tauja. Labai svarbi mokytojo užduotis – įžvelgti kiekvieno mokinio unikalumÄ….
EglÄ— PranckÅ«nienÄ—. Mums tenka dirbti su jaunais žmonÄ—mis, dalyvaujanÄiais programoje „Renkuosi mokyti“, jie dvejiems metams eina dirbti į mokyklÄ…. Juos pirmiausia Å¡okiravo daugelio mokytojų abejingumas, kai vaikai tyÄiojasi vienas iÅ¡ kito, kai elgiasi nepagarbiai. KlasÄ— gali tyÄiotis iÅ¡ mokinio, o pedagogas į tai nereaguoja, toliau raÅ¡o kažkÄ… ant lentos. Ar gali mokytojas keisti situacijÄ…? Pažįstu ne vienÄ… mokytojÄ…, kuris nelieka abejingas, bando keisti situacijÄ… ir tikrai daug padaro.
Suprantu, kad yra daug vaikų, kurie iÅ¡ Å¡eimos atsineÅ¡a smurto ir nepagarbos patirtį. Deja, panaÅ¡u, jog negatyvios patirties Å¡eimose vis daugÄ—ja, ir nemaža dalis pedagogų tam yra nepasirengÄ™, nesugeba dirbti su prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusiais vaikais. ÄŒia vÄ—lgi daug padÄ—tų solidarumas, jo kÅ«rimas – svarbi krikÅ¡Äionių mokytojų prievolÄ—. Juk krikÅ¡Äioniui mokytojui turÄ—tų bÅ«ti lengviau, nes jis turi atramÄ… savo bendruomenÄ—je, be to, turi vertybių pamatÄ…, į kurį gali atsispirti.
Vytautas Toleikis. Problema ta, kad, nors 90 procentų mokytojų ir pasakys, jog jie katalikai, taÄiau jų kasdienÄ— elgsena rodo kÄ… kita.
KÄ… turÄ—tų daryti sÄ…moningas krikÅ¡Äionis mokykloje? Nenuvertinti vaiko dvasinio alkio ir intelektinių sugebÄ—jimų. Su vaikais reikia kalbÄ—ti visais aktualiais klausimais, nebijoti tokių temų kaip žmogaus mirtingumas, gyvenimo prasmÄ—. Taip pat padÄ—ti vaikui susidÄ—lioti prioritetus, susitvarkyti su didžiuliu informacijos srautu. Svarbu, kad mokinys iÅ¡moktų planuoti darbus ir sudÄ—lioti juos pagal svarbÄ…, iÅ¡moktų susidaryti skaitytinų knygų, norų sÄ…raÅ¡Ä… ir įvertinti, kas svarbiau, o kas ne taip svarbu.
Dievas kiekvienam skiria vietą po saule, žino jo pašaukimą. Ir kol tos vietos vaikas neras, tol ir maištaus, ieškos, nebus laimingas. Nereikia bijoti šių paieškų ir mokiniui padėti atskleisti tuos talentus, kuriuos jis turi.
„Mokytojo pareiga yra paliudyti, jog pasaulis nėra tik turgavietė, kad jame yra svarbių dalykų, kuriuos ne visada pasiseka iš karto pastebėti“. V. Toleikis
Esame nepaprastai turtingo krikÅ¡ÄioniÅ¡ko paveldo dalininkai. Už mÅ«sų peÄių – įspÅ«dingas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio krikÅ¡ÄioniÅ¡kas religinis bei kultÅ«rinis paveldas. Ugdymo procesui turÄ—tume pasitelkti jį. Reikia pasakoti mokiniams apie asmenybes. Labai blogai, kad visokie testai, apklausos praktiÅ¡kai iÅ¡gujo iÅ¡ mokyklų pasakojimÄ…, kuris yra labai didelÄ— jÄ—ga. DÄ—stau etikÄ… ir stengiuosi ypaÄ vyresniųjų klasių mokiniams pasirinkimus, dilemas pristatyti per asmenybes iÅ¡ mÅ«sų kultÅ«ros istorijos. Turime labai daug didžių asmenybių, apie kurias jaunimas nežino. Å iandien, kai visose srityse pradeda dominuoti vidutinybÄ—s kultas, pasakojimas apie asmenybes turi ypatingÄ… svarbÄ….
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Å vietimo koncepcijoje buvo įraÅ¡yta, jog turime tolti nuo žinių kalyklos. TaÄiau tai tik pasiekÄ— kulminacijÄ…. Noriu tikÄ—ti, kad visi jau suprato, jog nuslydome į absurdiÅ¡kÄ… situacijÄ…. Deja, panaÅ¡u, kad krikÅ¡Äionių lÅ«kesÄiai mokyklos atžvilgiu taip pat dažniausiai susijÄ™ ne su asmenybÄ—s ugdymu, santykių brandinimu, bet su orientacija į tai, kas bus įraÅ¡yta atestate, kaip bus iÅ¡laikyti abitÅ«ros egzaminai.
Aurimas Juozaitis. Mano įsitikinimu, svarbu patiems sau atsakyti, koks iÅ¡ tiesų mokyklos tikslas. Dabar dažnai teigiama, jog svarbiausia, kad mokinys įgytų tam tikrų žinių. TaÄiau, mano požiÅ«riu, svarbiausia visai ne tai, jaunas žmogus turi iÅ¡siugdyti gebÄ—jimÄ… mokytis visÄ… gyvenimÄ…. Svarbiausia – mokinys turi pajusti norÄ… mokytis. Kaip tai pasiekti? Mokiniui labai svarbus mokytojo pavyzdys. Jei mokytojas pats stengiasi tobulÄ—ti, mokytis ir tuo sugeba dalytis su mokiniais, viskas puiku. BÅ«tent dalytis paÄiam ir mokyti mokinius dalytis tarpusavyje yra daug svarbiau, nei moralizuoti ar mechaniÅ¡kai grÅ«sti žinias.
Sutinku su Egle, kad teoriÅ¡kai krikÅ¡Äioniui mokytojui turÄ—tų bÅ«ti lengviau, nes krikÅ¡Äioniui labai artima nuolatinio augimo samprata. Mes nuolat augame maldoje, mes esame atviri Dievo valiai ir nuolat mokomÄ—s bÅ«ti jo mokiniais. Tad mokytojas krikÅ¡Äionis turi „stiprų užnugarį“, kuriuo gali remtis, kuriuo jis, kaip krikÅ¡Äionis, paÅ¡auktas dalytis.
Evangelizacija ar ideologizacija
Andrius Navickas. Jei visi krikÅ¡Äionys mokykloje elgtųsi kaip krikÅ¡Äionys, neabejoju, mokykla radikaliai pasikeistų. Kita vertus, nors pokalbio metu ne kartÄ… nuskambÄ—jo frazÄ— „krikÅ¡Äionis turÄ—tų“, taÄiau vis vien noriu klausti: kÄ… vis dÄ—lto reiÅ¡kia mokykloje elgtis kaip krikÅ¡Äioniui? Ar tai reiÅ¡kia nebijoti kalbÄ—ti apie savo įsitikinimus? Mokyti kitus „teisingo tikÄ—jimo“? Agituoti už JÄ—zų Kristų? Ar nenutinka taip, jog moralizuojantis krikÅ¡Äionis mokytojas, krikÅ¡ÄionybÄ™ pateikiantis kaip karingÄ… ideologijÄ…, padaro kur kas daugiau žalos nei naudos?
Vytautas Toleikis. AÅ¡ esu katalikas ir mokykloje dÄ—stau etikÄ…. Savo tikÄ—jimo neafiÅ¡uoju, bet ir neslepiu. Daug kas stebisi, kodÄ—l ne tikybÄ…. Man įdomesni ieÅ¡kantys vaikai. Be to, tikrai negalime dÄ—ti lygybÄ—s ženklo tarp krikÅ¡Äionio mokytojo ir tikybos mokytojo. KrikÅ¡Äionis gali dÄ—styti bet kurį dalykÄ… ir svarbu, kad nebijotų bÅ«ti krikÅ¡Äionimi. Mokiniai turi žinoti ir iÅ¡ mokytojo elgesio matyti, jog jis ar ji turi tam tikrÄ… vertybinį stuburÄ….
Kitas dalykas – mokytojas jokiu bÅ«du negali tapti agitatoriumi ir užsiimti ideologizavimu. Mokykloje yra didelÄ— pagunda pasinaudoti mokytojo galiomis ir bandyti atvesti vaikus į „teisingÄ… kelią“, užsiimti vos įžiÅ«rima evangelizacija. TaÄiau tai duotų tik žalos.
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Mano įsitikinimu, labai svarbu pabrėžti, kad evangelizacija, kuri yra kiekvieno krikÅ¡Äionio misija, yra tikrai ne tas pat, kas ideologinis instruktavimas. KrikÅ¡ÄionybÄ— visada iÅ¡auga iÅ¡ santykio: su Dievu ir su kitu žmogumi. BÅ«tent naujo santykio tipo kÅ«rimas yra krikÅ¡ÄionybÄ—s esmÄ—, ir Äia labai svarbu sugebÄ—ti pamatyti kitÄ… su visu jo kitoniÅ¡kumu, su poreikiais, lÅ«kesÄiais, rÅ«pesÄiais, taip pat sugebÄ—jimas dalytis gyvenimu, džiaugsmu. Jei artimo meilÄ—s apraiÅ¡kas atkirsime, krikÅ¡ÄionybÄ— liks be Å¡aknų.
Å iandien didelÄ— problema, kai žmonÄ—s, kurie laiko save krikÅ¡Äionimis, bet yra visiÅ¡kai akli ir nejautrÅ«s kitokiems, kitoniÅ¡kumÄ… suvokia tik kaip blogį, kurį reikia izoliuoti arba sunaikinti. Tenka girdÄ—ti, kai krikÅ¡Äionys sako: „Negaliu pakÄ™sti žodžio tolerancija.“ TaÄiau tolerancija – tai pirmas ir bÅ«tinas žingsnis į krikÅ¡ÄioniÅ¡kÄ… meilÄ™, kantrybÄ™. Jei nesugebi užlipti net ant pirmo laiptelio, tai kaip tikiesi, kad užlipsi į dangų. Žinau ne vienÄ… pavyzdį, kai mokykloje vaikai, kurie maiÅ¡tavo, kurie savaip ieÅ¡kojo, kaip patenkinti prasmÄ—s troÅ¡kulį, buvo paprasÄiausiai iÅ¡stumiami į nuoÅ¡alÄ™, net ujami. Užuot ieÅ¡kojus kelio į jų Å¡irdis, jie buvo atmesti kaip savotiÅ¡kos visuomenÄ—s atmatos. Beje, tikybos mokytoja Å¡iuo atveju man įrodinÄ—jo, kad taip ir reikia daryti, nes esÄ… tie vaikai priklauso gotams, ir su jais nieko nepadarysi.
Suprantu, kad Äia didelÄ— pastoracijos spraga, todÄ—l dažnai klausiu savÄ™s, kÄ… mes, kunigai, Å¡ioje situacijoje galÄ—tume daryti kitaip.
„BažnyÄia turÄ—tų daugiau skatinti kiekvienÄ… klausti: kÄ… reiÅ¡kia bÅ«ti krikÅ¡Äionimi savo profesijoje?“ A. Juozaitis
Aurimas Juozaitis. Mokytojo pastoracija – tikrai svarbi tema. Jei mokytojas ateina į bažnyÄiÄ…, dalyvauja rekolekcijose, praktikuoja maldos gyvenimÄ…, jis auga kaip asmenybÄ—. Tai, aiÅ¡ku, turi teigiamÄ… pÄ—dsakÄ… ir jo profesinÄ—je veikloje. Kitas dalykas – BažnyÄia turÄ—tų daugiau skatinti kiekvienÄ… klausti: kÄ… reiÅ¡kia bÅ«ti krikÅ¡Äionimi savo profesijoje? Dabar dažnai yra praraja tarp sekmadienio ir darbo dienų, tarp Å¡v. MiÅ¡ių ir to, kas vyksta profesinÄ—je veikloje. Žmogus turi bÅ«ti vientisas, tam jį kvieÄia ir JÄ—zaus mokymas.
Emilija SakadolskienÄ—. Krenta į akis, kad esame abejingi vienas kitam ir, kaip brolis ArÅ«nas taikliai pasakÄ—, nepastebime kitoniÅ¡kumo. AÅ¡ savo studenÄių papraÅ¡iau aptarti susidÅ«rimo su kitokiais žmonÄ—mis patirtį, o kai kurios, ypaÄ vyresnÄ—s, man atsakÄ—, kad nebuvo susidÅ«rusios su žmonÄ—mis, kurie labai skirtųsi nuo jų. Ä®domu, jog jaunesnÄ—s nebuvo tokios nuomonÄ—s. Tikrai yra to kitoniÅ¡kumo, praktiÅ¡kai kasdien su juo susiduriame, tik iÅ¡kreiptai įsivaizduojamas tas kitoniÅ¡kumas ir jis ignoruojamas. Mums, mokytojams, daug paprasÄiau, kai visi mÅ«sų klasÄ—je elgiasi ir mÄ…sto panaÅ¡iai. Pakartosiu dar sykį – labai svarbu, kad krikÅ¡Äionis į kiekvienÄ… žmogų žvelgtų ne kaip į masÄ—s dalį, bet kaip į unikaliÄ… asmenybÄ™, bet tam reikia daug daugiau mokytojo laiko ir pastangų. Ir, aiÅ¡ku, krikÅ¡ÄioniÅ¡kumas tikrai nereiÅ¡kia teisuolio kaukÄ—s dÄ—vÄ—jimo ir kitų smerkimo.
EglÄ— PranckÅ«nienÄ—. KrikÅ¡Äionys užėmÄ— Å¡iek tiek arogantiÅ¡kÄ… pozicijÄ…. MÅ«sų daug, esame dauguma. Taip yra ne tik Å¡vietime, o ir visuomenÄ—je. Tarsi vertybÄ—s, kurias ugdome, turi bÅ«ti savaime suprantamas dalykas, apie jas net nereikia diskutuoti, nereikia iÅ¡bandyti praktikoje. Tada viskas tampa deklaratyvu ir ideologiÅ¡ka. Tiesa, noriu tikÄ—ti, kad po truputį pabundama iÅ¡ to ideologinio sapno ir realistiÅ¡kiau pradedama vertinti situacija, atsiranda daugiau solidarumo. Nors vÄ—lgi labai sunku mokytojams, kai visoje visuomenÄ—je tiek konkurencijos, skubÄ—jimo, o jie turi plaukti prieÅ¡ srovÄ™ ir kalbÄ—ti apie bendruomeniÅ¡kumÄ…, solidarumÄ….
Vytautas Toleikis. Meilė yra kantri. Kaip ir mokytojo darbas. Neseniai su vaikais kalbėjome apie Albertą Schweizerį – tikrai didi asmenybė, jis gyvenimą paaukojo darbui su Afrikos žmonėms. Tai aš mokiniams ir sakau – mokykitės iš jo. Tokios kantrybės niekas pasaulyje neturėjo, kurią turėjo šis gydytojas ir rašytojas. Jis turėjo bendrauti su žmonėmis, kurie nesilaikė jokių taisyklių, buvo jam visiškai kultūriškai svetimi. Juk mūsų garsusis misionierius Aleksandras Bendoraitis būtent po pažinties su Albertu Schweizeriu pasirinko misiją gydyti ir skelbti Dievo žodį Amazonės džiunglėse vietos indėnams.
Taip pat per mažai kalbama apie tą meilę, su kuria turime dirbti kiekvieną darbą. Man labai imponuoja katalikiškos organizacijos Opus Dei nuostata, jog kiekvienas darbas, kad ir ką darytum, yra kūryba Dievui ir negalima jo atlikti bet kaip. Viską turi stengtis daryti kiek sugebi geriau.
ArÅ«nas PeÅ¡kaitis OFM. Man visam gyvenimui buvo pamoka susitikimas su protestantų pastoriumi Oleviste bažnyÄioje, Estijoje. Ten 1988 metais buvau kvalifikacijos tobulinimo kursuose, tada teko bendrauti su unikaliu sekmininkų pastoriumi, kuris buvo technikos mokslų daktaras, pastorius ir tuo pat metu, sovietmeÄiu, buvo Estijos pramonÄ—s ministro patarÄ—jas. Ministras specialiai važiavo jo užtarti į MaskvÄ… ir visaip stengÄ—si, kad jis liktų patarÄ—ju, nors pastorius patarÄ—jas buvo nesuvokiama tais laikais. AÅ¡ pas tÄ… pastorių atvedžiau kolegÄ™, su kuria kartu buvau kursuose, jaunÄ… merginÄ… iÅ¡ RiazanÄ—s. NorÄ—jau, kad jis jÄ… įtikintų priimti krikÅ¡ÄionybÄ™. Pastorius pasakÄ— – aÅ¡ jums papasakosiu, kas man svarbiausia BažnyÄioje. KiekvienÄ… dienÄ…, kai susirenkame į pamaldas, aÅ¡ susimÄ…stau, kad Å¡tai mes, labai skirtingi žmonÄ—s, galime melstis kartu. Paprastas darbininkas, intelektualas, inžinierius, studentas – visi meldžiamÄ—s kartu, ir nÄ— vienas nesame prastesnis Dievo akyse. Visi mes jam vienodai brangÅ«s, visi vienodai vertingi.
Po pokalbio su tuo pastoriumi mergina apsiverkÄ—, ir jis jos paklausÄ—: „Tu turbÅ«t nori sukalbÄ—ti atgailos maldÄ…?“ Ji entuziastingai atsakÄ—, kad taip, taÄiau, mano nuostabai, pastorius jai pasakÄ—: „Grįžk į RiazanÄ™, susirask staÄiatikių dvasininkÄ…, nes esi iÅ¡ staÄiatikių aplinkos, jei nebus praÄ—jÄ™s noras, jis tave pakrikÅ¡tys. O jei noras praeis, vadinasi, tai tebuvo emocijos“.
Pastorius nesiekė bet kuria kaina „pagauti“ dar vienos „žuvies“, jis labai gerbė tos merginos laisvą apsisprendimą ir orumą, siekė ne deklaratyvių, bet giluminių permainų. Mano įsitikinimu, jo elgesys – tai pavyzdys ir kiekvienam mokytojui.
Â
Â
+ 31 - 3 Dalintis žinute socialiniuos tinkluose
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
ValstybinÄ— Å¡vietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Nuotraukų albumas
Å vietimo naujienos
- Naujame interneto portale studentai gali susirasti praktikos vietÄ…
- Pavasario „Jamam“ nuolaidų dienoje apsilankÄ— 219 tÅ«kstanÄių pirkÄ—jų
- Kūrybinių industrijų studentai: ryšių su savo srities atstovais ieškome patys
- Baltijos šalyse vyriausi naujų būsto paskolų gavėjai gyvena Latvijoje
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslÄ… studentai sukÄiauja tiek pat, kiek nemokantys
Siūlome aplankyti
Komentarai
gauti RSS atsakymÄ… Å¡iam komentarui