Lyderio biblioteka Straipsniai Rekomenduojami Virgilijus Saulius SJ. Dirbant mokykloje jokio kito paribio ieškoti nebereikia
Taip sako nuo 2004 m. rudens Vilniaus jėzuitų gimnazijai vadovaujantis br. Virgilijus Saulius, SJ, apie savo darbą mokykloje pasakojantis ir kaip apie vietą, kur skleidžiasi jo, vienintelio Lietuvos provincijoje jėzuito brolio, dvasinis pašaukimas.
Vilniaus Å¡v. Jonų bažnyÄioje mes, grupelÄ— jaunų žmonių, buvome įsitraukÄ™ į įvairiÄ… veiklÄ…. Stiprų poveikį darÄ— kun. Eitvydo Merkio vesta katechumenato programa. Mes patys taip pat ieÅ¡kojome, gilinomÄ—s į savo tikÄ—jimÄ…, pvz., kartÄ… per savaitÄ™ Å¡altame Gerosios Vilties bažnytÄ—lÄ—s rÅ«syje rinkdavosi mÅ«sų maldos bÅ«relis, skaitÄ—me Å ventÄ…jį RaÅ¡tÄ…, meldÄ—mÄ—s brevijorių. Dabar suprantu, kad jau anuomet rengdavome ignaciÅ¡kas rekolekcijas – nors tÄ… sÄ…sajÄ… pastebÄ—jau tik tada, kai pats iÅ¡bandžiau pirmÄ… kartÄ… jÄ—zuitų vestas rekolekcijas pasaulieÄiams Pažaislyje. Jos man labai „tiko“.
Neabejojau, kad savo keliÄ… turÄ—Äiau susieti su jÄ—zuitais, bet nedaug apie juos žinojau. DÄ—l to kilo mintis pasitikrinti: o gal yra ir kas nors kita? Nuvažiavau į KaunÄ… pas pranciÅ¡konus, mane priÄ—mÄ— t. Severinas. Su juo pakalbÄ—jÄ™s supratau, kad tikrai turiu rinktis jÄ—zuitus. Jis patarÄ— labai gražiai, palikdamas atvirÄ… erdvÄ™ ir nespausdamas. Sako, turi klausyti Å¡irdies.
Klausimas dÄ—l brolio paÅ¡aukimo pradÄ—jo kilti naujokyne. Pradžioje to labai nesvarsÄiau. Buvo svarbiau, kad jÄ—zuitai susijÄ™ su Å¡vietimu, o aÅ¡ baigÄ™s Å iaulių pedagoginį institutÄ…. Lietuvoje tuo metu buvo tik vyresnio amžiaus broliai, o nuvykÄ™s į naujokynÄ… Austrijoje susitikau jaunesnių ir aktyviai dirbanÄių jÄ—zuitų brolių. Atliekant 30 dienų rekolekcijas tapo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad turiu bÅ«ti brolis. Klausiau kitų jÄ—zuitų nuomonÄ—s, susiraÅ¡inÄ—jau su provincijolu t. Antanu SaulaiÄiu. Ä®sitikinau, kad jÄ—zuitų veikla platesnÄ—, kad yra kÄ… veikti ne vien kunigams. Antra vertus, man atrodÄ—, kad kunigai per daug iÅ¡siblaÅ¡ko turÄ—dami daug darbo sriÄių. Jiems tenka ir parapija rÅ«pintis, ir kaip jÄ—zuitams atlikti kitus darbus, kurie su kunigyste tiesiogiai nesusijÄ™. Brolių darbo sritis visada konkretesnÄ—, pvz., yra brolių architektų ar tiesiog virÄ—jų. Kai kas manÄ—, kad savo sprendimÄ… ilgainiui pakeisiu, bet po rekolekcijų nÄ— karto tokia mintis nebuvo kilusi. Matyt, toks ir yra mano paÅ¡aukimas.
O kaip dėl jėzuitams privalomų studijų? Broliai paprastai studijuoja mažiau, nes nesirengia kunigystei.
Brolių studijos iÅ¡ tiesų trumpesnÄ—s, jie studijuoja teologijÄ…, bet man labai norÄ—josi ir filosofijos. Labai džiaugiausi tomis studijomis, jos truko pustreÄių metų. AnksÄiau JÄ—zaus Draugijoje broliais dažniausiai tapdavo tie, kurie dÄ—l menkesnio iÅ¡silavinimo ar kitų priežasÄių negalÄ—davo siekti kunigystÄ—s. Jie tapdavo pagalbininkais jÄ—zuitams kunigams. Net rekreacijos broliams bÅ«davo atskirai. Dabar įvykÄ™s lūžis, broliai daug kur integruojami, dirba įvairiose srityse, dÄ—l to jie taip pat studijuoja, dalyvauja ir jaunųjų scholastikų susitikimuose. JÄ—zuitų gimnazijas daugiausia administruoja pasaulieÄiai, dažnai direktoriauja jÄ—zuitai kunigai. Kad brolį paskirtų mokyklos direktoriumi, anksÄiau sunku bÅ«tų įsivaizduoti... AiÅ¡ku, kai kurie dalykai iÅ¡lieka, pvz., jÄ—zuitai broliai negali bÅ«ti namų vyresniaisiais arba provincijolais. Bet man dÄ—l to tik geriau (juokiasi).
Turėdamas pedagogo išsilavinimą, mokyklos direktoriumi galėjai tapti ir nebūdamas jėzuitas. O ką reiškia būti dar ir jėzuitų gimnazijos direktoriumi?
Jeigu paklaustum mÅ«sų darbuotojų, visi pasakytų, kad esame truputį iÅ¡protÄ—jÄ™ dÄ—l idÄ—jos. PasaulieÄiams tikrai nelengva prisitaikyti prie to, kiek laiko jÄ—zuitai atiduoda mokyklai. Kartais nebejauÄiame savo bendradarbių situacijos, nebesuvokiame, kiek laiko jiems reikia Å¡eimai.
BaigÄ™s studijas, mokykloje dirbti neketinau. Labiau domino interneto sritis, nes mano specialybÄ— – informatika ir fizika. AtvykÄ™s į Vilnių, pirmÄ…jį darbÄ… lengvai susiradau turizmo agentÅ«roje. Kai baigiau naujokynÄ…, t. Saulaitis praÅ¡Ä—, kad eiÄiau į mokyklÄ…, nors buvau prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikÄ™s. Mat Europoje jaunieji jÄ—zuitai mano, kad į mokyklÄ… mums eiti nereikia. O dabar galiu drÄ…siai sakyti, kad tai viena geriausių sriÄių, kur jÄ—zuitai gali ir turÄ—tų dirbti.
Man paÄiam didelis atradimas yra pamokos. Tiesa, jų turiu nedaug, dÄ—stau fizikÄ… ir informatikÄ…, bet su mokiniais dirbti labai įdomu, gal dÄ—l to, kad jie patys labai įdomÅ«s. O mokyklÄ… administruoti iÅ¡ tiesų nelengva. Reikia iÅ¡manyti labai daug dalykų – ne tik ugdymÄ…, bet ir finansų valdymÄ…, dažnai ir statybos darbus, jei mokykla turi valgyklÄ…, dar ir racionalų maitinimÄ…, be to, yra dvasinių dalykų, sielovados programų. Mokykla – ideali vieta sielovadai, Äia suburti jauni žmonÄ—s, jų nereikia ieÅ¡koti gatvÄ—je, tik reikia rasti bÅ«dų, kaip prie jų prieiti. Nors už sielovadÄ… atsakingas kapelionas, taÄiau strategijÄ… privalai numatyti.
MÅ«sų sielovados ar rekolekcijų programos man itin svarbios – kai vaikas atrakina keliÄ… į tikÄ—jimÄ…, atranda santykį su Dievu, jauÄiuosi laimingas... Rekolekcijų mokiniai vyksta į mÅ«sų stovyklavietÄ™, į kitÄ… aplinkÄ…, kad geriau pajustų, kas yra bendruomenÄ— – programos nÄ—ra vien katechizuojanÄios. Bendruomeninis augimas vÄ—liau padeda žengti ir tikÄ—jimo link. Ä®sitikinome, kad tÄ—vai turi bÅ«ti katechizuojami kartu su vaikais, jiems turi bÅ«ti siÅ«loma pagalba, atskiri projektai. Vyresni vaikai ne visada nori, kad tÄ—vai dalyvautų kartu su jais. Bet ryÅ¡io su tÄ—vais vis tiek ieÅ¡kome. Tai nÄ—ra formalus dalykas.
Labai džiaugiuosi, kad kapelionui t. Vytautui Sadauskui pavyko suburti puikiÄ… sielovados komandÄ…. Gera, kai mokykloje dirba keli jÄ—zuitai, pvz., Å¡iuo metu Vilniuje esame trise. Tad galime pasitarti, jauÄiame vienas kito palaikymÄ…. Nors apskritai jÄ—zuitų Lietuvoje nedaug, bet bendradarbiaudami galime labai daug nuveikti.
Kartą per mėnesį susitinku su gimnazijos tėvų komitetu. Tie susitikimai mane tiesiog įkvepia. Per tėvus galima gauti daug grįžtamosios informacijos, jie iškelia idėjų, apie kurias ne visada pamąstai. Pvz., dabar tėvai siūlo pradėti mokytis kinų kalbą. Iš tiesų jėzuitų gimnazijose tuo susidomėta prisiminus jėzuitų misijas Kinijoje – tai labai ignaciška.
Palyginti su Kauno jÄ—zuitų gimnazija, mes turÄ—tume daugiau investuoti į socialinÄ™ sritį. Yra nemaža socialinių praktikų, bet norÄ—tųsi, kad tuo rÅ«pintųsi daugiau žmonių. Ir vaikai labiau suvoktų socialinÄ—s tarnystÄ—s svarbÄ…. Jiems bÅ«tina aiÅ¡kinti, kaip gebÄ—ti dirbti grupÄ—je, kaip pamatyti kitus, ypaÄ neįgalius žmones, net ir prioritetus nustatyti: svarbu ne vien pelno siekti, svarbiausia – matyti kitus žmones! Tai įsisÄ…moninus bÅ«tų geriau visai visuomenei.
Dabar man labiausiai rÅ«pi, kad mokytojų ir mokinių pasaulio suvokimas bÅ«tų platesnis. Pvz., britų jÄ—zuitų mokyklos vasarÄ… važiuoja į KenijÄ…, dirba su neįgaliais vaikais, nuveža labdaros; Dublino gimnazistai vyksta į IndijÄ…, dirba anglų kalbos mokytojais. Kai pasaulis prasiveria, pamatai, kad ne Äia viskas baigiasi ir kad ne mÅ«sų problemos paÄios didžiausios. Dabar suku galvÄ…, kaip įgyvendinti tokiÄ… programÄ…, nes Lietuvoje informacinis laukas labai uždaras.
Sakei, kad nÄ—ra geresnÄ—s vietos sielovadai kaip mokykla. Bet ar nesulaukiate kaltinimų, kad turite labai gerÄ… terpÄ™ krikÅ¡ÄioniÅ¡kai doktrinai skleisti?
Čia ateinama savo noru ir visi žino, kur ateina. Visada pristatome mūsų sielovados programas, kiek laiko joms reikės skirti, kiek laiko reikės socialinei praktikai. Visada pabrėžiame: akademinės žinios yra tik viena iš kolonų, kuriomis paremtas mūsų ugdymas. Dėl šito įtampa tikrai nekyla.
Žinoma, mūsų gimnazija galėtų tarnauti tik katalikiškoms šeimoms, bet man labiau patinka šv. Pranciškaus Ksavero užmojis – nuplaukęs į Indiją, jis krikštijo visus. Mes irgi esame atviri tiems, kurie nori su mumis bendradarbiauti, net jeigu jie galvoja tik apie akademinius dalykus. Visada jauti, ar šeima renkasi mokymo įstaigą dėl to, kad jai svarbūs rodikliai, viešoji nuomonė. Mes turime savo pasiūlą – sielovadą. Jeigu atsiranda šeimų, kurios tikrai to nenori, kyla klausimas, kodėl renkasi katalikišką mokyklą.
Priimdami vaikus į gimnazijÄ…, po testo kalbamÄ—s su Å¡eimomis. Pokalbiuose visada dalyvauju. Nors darbo krÅ«vis didžiulis, bet RugsÄ—jo 1-Ä…jÄ… tie žmonÄ—s jau nebÄ—ra nepažįstami. Dažnai į pokalbį ateina visa Å¡eima. Labai smagu pamatyti vaikÄ… drauge su tÄ—vais, broliais, seserimis, nors per 10 minuÄių jÄ… gerai pažinti, žinoma, neįmanoma.
Tad kaip apibūdintum jėzuitų gimnazijos misiją?
Ugdyti asmenis, atsidavusius kitiems, gebanÄius lavintis visÄ… gyvenimÄ… ir puoselÄ—janÄius tikÄ—jimo, mokslo ir kultÅ«ros dialogÄ… modernioje visuomenÄ—je. AiÅ¡ku, akademinis lygis svarbu, bet tikÄ—jimas turi eiti kartu. Pastebime, kad dabar, tarsi specialiai, kai kurie biotechnologijų dalykai suprieÅ¡inami su tikÄ—jimu. Mokykloje dÄ—l to irgi nÄ—ra paprasta dirbti, mokytojams reikia daug iÅ¡manyti, o kartais tik tos srities specialistai žino gilesnius niuansus.
TaÄiau BažnyÄia turi bÅ«ti atvira mokslo atradimams. Pvz., jeigu jau nustatÄ—me, kad ŽemÄ— sukasi aplink SaulÄ™, o ne atvirkÅ¡Äiai, bandymas sustabdyti tÄ… procesÄ… bÅ«tų bergždžias, beprasmiÅ¡ka stengtis jį pritempti prie kokios nors tikÄ—jimo tiesos. BažnyÄia, atvÄ—rusi langÄ… mokslui, yra atvira, klausdama, o kaip tai veikia mÅ«sų tikÄ—jimÄ…? Nauji atradimai kartais kelia mums iÅ¡Å¡Å«kį, bet bandyti slÄ—ptis, užsidaryti, manyti, kad tai prieÅ¡tarauja tikÄ—jimui, kvaila. Jeigu pasaulis yra Dievo sukurtas, vadinasi, atrastoji tiesa irgi iÅ¡ Dievo. Ir mÅ«sų problema, ar mes jÄ… priimame kaip naujÄ… takelį Dievo link. Kartais nesinori eiti nauju keliu, bet tikintys žmonÄ—s turi bÅ«ti atviri. KÄ… atranda mokslas, tÄ… turi apimti ir tikÄ—jimas.
Dabar, kai vyksta didžiuliai biotechnologijų atradimai, BažnyÄiai rÅ«pi, kaip iÅ¡laikyti žmogaus orumÄ…. Ji saugo ir gina gyvybÄ™, kad žmogus netaptų vien kokių nors technologijų produktu, kad ieÅ¡kojimai negriautų paties žmogaus, kad jis nebÅ«tų laikomas vien lÄ…stelių sankaupa. ÄŒia mes negalime suklysti, taÄiau duris į naujÄ… pažinimÄ… vis tiek atversime. Mano santykiui su Dievu tai netrukdo – gražu, kad Dievas toks įvairus ir įdomus.
Nors sakai, kad ne akademiniai rodikliai gimnazijoje svarbiausi, taÄiau pagal žurnalo „Veidas“ reitingÄ… esate antra gimnazija Lietuvoje. Kaip tai pavyksta pasiekti? Pas jus mokosi labai gabÅ«s vaikai?
Taip, iÅ¡ tiesų mÅ«sų vaikai turi stipriÄ… motyvacijÄ… ir tai padeda dirbant pamokose. Tie, kuriems akademinÄ—s žinios ne tokios svarbios, nesudaro kritinÄ—s masÄ—s, tempianÄios kitų atgal. NorinÄių eiti į priekį pas mus daugiau. DÄ—l to vaikų tobulÄ—jimas spartesnis ir duoda geresnių rezultatų.
Kartais Lietuvoje diskutuojama dÄ—l vadinamųjų elitinių mokyklų, bet esu įsitikinÄ™s, kad gabiems vaikams jos bÅ«tinos, nes jie gauna daugiau galimybių. Reitingai nÄ—ra absoliutus dalykas – juk „Veido“ reitingas sudarytas tik pagal vienÄ… akademinį kriterijų, – bet bÅ«ti aukÅ¡tesnÄ—se pozicijose, žinoma, smagu ir mums, ir tÄ—vams, ir mokytojams. TaÄiau kur kas svarbesni dvasiniai „reitingai“ – kaip įvertinti tai, kÄ… mes darome: gal labai stengiamÄ—s, bet dvasinÄ—je plotmÄ—je iÅ¡ tiesų niekas nevyksta? Å i sritis man įdomesnÄ—. Ir savo magistro darbe gilinausi, kaip bÅ«tų galima įvertinti jÄ—zuitų mokyklų vertybių ugdymo programų rezultatus, ar galima moksliÅ¡kai tai analizuoti. Esu „sulipdÄ™s“ tam tikrÄ… mechanizmÄ…, bet prie jo dar reikÄ—tų dirbti. SiÅ«lÄ— tai daryti doktorantÅ«roje. Nors kol kas susilaikau, vis tiek turime galvoti apie tai, ar vertingos mÅ«sų programos.
Akademine prasme didelio skirtumo neįžvelgiu tarp mÅ«sų gimnazijos ir Vilniaus licÄ—jaus, su kuriuo mes visada lyginami ir kai kurioms Å¡eimoms esame tik tramplinas į licÄ—jų. IÅ¡ tiesų yra vaikų, kuriems geriau mokytis kitoje mokykloje, bet dabar atsiranda nauja tendencija – tÄ—vai nori, kad baigÄ™s 8 klases vaikas pereitų į kitÄ… mokyklÄ…, o jis pats nenori, nes puikiai jauÄiasi Äia. Pasitaiko, kad vaikai iÅ¡eina, o paskui praÅ¡osi atgal. Man didžiausiÄ… rÅ«pestį kelia silpnesni mokiniai. Jei vaikas nespÄ—ja su kitais, jo motyvacija dar labiau krinta. Silpnesni vaikai, ypaÄ be motyvacijos, Äia sunkai pritampa. Dar turime daug nuveikti Å¡ioje srityje.
O į kokius kriterijus atsižvelgiama priimant mokytojus?
Pirmiausia, aišku, dalykinė pusė. Pas mus ateidavo žmonės, kurie pritapdavo prie bendruomenės, būdavo labai geri katalikai, bet silpni specialistai. Idealus atvejis – puikus specialistas, mylintis vaikus, gerai dirbantis ir kartu giliai tikintis bei socialus žmogus, gebantis būti bendruomenėje. Yra buvę labai gerų specialistų, bet jei jie negerbia vaikų ar mokytojų bendruomenės, tenka atsisveikinti. Tai nelengva, bet žmonės patys pajunta, kad yra ne savo vietoje. Buvo tokių, kurie atėjo abejodami tuo, ką jie gali, bet po kai kurių mokytojų rekolekcijų labai pasikeitė, žengė didelį žingsnį į priekį. Kas neina pirmyn, tam sunku. Kiekvienas tam tikrame gyvenimo etape turi skirtingų dvasinių poreikių, dėl to mes stengiamės pateikti kuo daugiau pasiūlymų. Pvz., pas mus yra graži tradicija – mokytojų rytinė malda, kurios nėra kitose jėzuitų mokyklose. Ją įvedė t. Antanas Gražulis, kuriam teko išties labai sunki pradžia.
Ar kitos jėzuitų provincijos taip pat iki šiol turi gimnazijas?
Įvairiai. Kai kurios rengiasi uždaryti. Jeigu valstybė visiškai jų nefinansuoja, mokyklos tampa labai brangios. Be to, mažėja jėzuitų ir jie atsitraukia iš mokyklų. Bet priėmusieji tokius sprendimus dabar mano, kad be reikalo taip padarė. Britai, pvz., traukiasi iš mokyklų, likdami dirbti universitete. Mes, tokia maža provincija, turime dvi gimnazijas. Net Lenkijoje yra tik dvi jėzuitų mokyklos, abi kur kas mažesnės už mūsų. Čekai neturi nė vienos. Labai nedaug kur Rytų šalyse jėzuitai drąsiai prisiėmė tokias dideles mokymo įstaigas. Mano galva, sprendimas atkurti jėzuitų gimnazijas Lietuvoje buvo labai išmintingas. Nors ir sunkus provincijai.
Pvz., Ispanijoje labai daug jÄ—zuitų mokyklų. Jie įsitikinÄ™, kad vertybių ugdymas nuo mažens duoda kur kas geresnių rezultatų, dÄ—l to turi ir pradinių mokyklų, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. IÅ¡ties įdomu stebÄ—ti, kaip Å¡v. Ignaco pedagoginÄ—s paradigmos principu trimeÄiai vaikai apmÄ…sto ir įvertina savo prabÄ—gusiÄ… dienÄ…. Bet tai labai svarbu! Mums irgi reikÄ—tų galvoti apie darbÄ… su pradinukais.
Man keista, kad jÄ—zuitai ieÅ¡ko vadinamojo „paribio“, pvz., dabar aktuali Äigonų problema. Mokykloje galima rasti visas „paribio“ situacijas – ir sunkiai besiverÄianÄias, ir iÅ¡siskyrusias Å¡eimas, ir t. t. ÄŒia iÅ¡ties dideli iÅ¡Å¡Å«kiai ir jokio kito paribio ieÅ¡koti nebereikia.
KalbÄ—josi JÅ«ratÄ— GRABYTÄ–
+ 21 - 0 Dalintis žinute socialiniuos tinkluose
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
ValstybinÄ— Å¡vietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Nuotraukų albumas
Å vietimo naujienos
- Naujame interneto portale studentai gali susirasti praktikos vietÄ…
- Pavasario „Jamam“ nuolaidų dienoje apsilankÄ— 219 tÅ«kstanÄių pirkÄ—jų
- Kūrybinių industrijų studentai: ryšių su savo srities atstovais ieškome patys
- Baltijos šalyse vyriausi naujų būsto paskolų gavėjai gyvena Latvijoje
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslÄ… studentai sukÄiauja tiek pat, kiek nemokantys
Siūlome aplankyti
