Vanda Vanagienė, Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės  mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, su „Švietimo naujienomis“ pasidalino įspūdžiais iš mokykloje surengtos metodinės Kupiškio  rajono lietuvių kalbos mokytojų dienos. Projektas „Lyderių laikas“ džiaugiasi, kad impulsą šiai veiklai suteikė projekto organizuotas renginys – Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi“ pristatymas, kuriame dalyvavo ir teksto autorė.

„Rengti metodinę rajono lietuvių kalbos mokytojų dieną mūsų mokykloje paskatino kultūros ir švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Balzarevičienė, kuri yra mūsų mokyklos atestacinės komisijos narė. Vertindama mokytojos Ramutės Kežienės atliktus darbus eksperto kvalifikacinei kategorijai, pastebėjo, kad jos patirtį būtų galima paskleisti visiems rajono lituanistams. Taip pat apsispręsta vesti atviras pamokas.  Kad priimtume šį sprendimą  (ar  iššūkį), lėmė ir antrasis veiksnys – šių mokslo metų pradžioje kartu su lietuvių kalbos mokytoja Ramute Kežiene teko dalyvauti projekto „Lyderių laikas“ organizuotoje konferencijoje. Jos metu patraukliai pristatyta JAV švietimo specialisto Carlo D. Glickmano knyga „Lyderystė mokymuisi“. Knygos autorius pabrėžia, kad vadovas, įsivaizduojantis, kad jis „vienintelis yra mokymosi pažangos lyderis, kūrėjas ir katalizatorius, iškart susiduria su dėmesio trūkumu mokymo strategijai ir pagalbai visos mokyklos mastu“. Patobulinti mokymą ir mokymąsi kiekvienoje pamokoje gali tik bendradarbiaujantys mokytojai, kurie įsitraukia į begalę veiklų ar iniciatyvų. Viena iš tokių iniciatyvų – atverti klasės duris kolegoms, kurie gali pakonsultuoti mokytoją, kaip efektyviau dirbti, išmokti laiko vadybos. Pasak knygos autoriaus, galima pasitelkti ir tikslinę kritikuojančių draugų grupę, kuri sprendžia nerimą keliančias mokymo(si) problemas. Pavyzdžiui, į susitartą  kritikuojančių draugų susitikimą kiekvienas mokytojas atsineša mokinių sąsiuvinius, pasidalina su kolegomis rūpesčiais, o tie užduoda klausimus, pataria, išsako kritiką. Taigi, klausti. Nebijoti klausti, nebijoti pasirodyti nevisažiniu – sipriųjų prievolė. Kodėl? Todėl, kad dar daugelis bijo klausti, kad nebūtų išjuoktas, pažemintas. Tačiau atsakymai į klausimus  gali būti ir kitokie – padrąsinantys, o kritika – paremta argumentais ir faktais. Skatindami pamokoje vaikus kuo daugiau klausti ar argumentuotai vertinti savo ir kitų darbą, ugdome gebėjimą savarankiškai ir laisvai mąstyti, reikšti savo nuomonę. Norint išmokyti kitus, pirmiausia reikia mokytis pačiam. Todėl vykusios rajono lituanistų metodinės dienos Šepetos Almos Adamkienės pagrindinėje mokykloje tikslas – iš visų pamatymų, patirčių,  pasiūlymų ir apibendrinimų  plačiai atverti  duris savo profesiniam tobulėjimui, mokytojo profesinių  ir kitų kompetencijų auginimui.

Metodinė diena prasidėjo atvirų  lietuvių kalbos pamokų stebėjimu. Po jų vyko  refleksija. Vedę atviras pamokas mokytojos papasakojo, kaip sekėsi įgyvendinti pamokai keltus uždavinius, kodėl pasirinko vienokius ar kitokius metodus, kaip individualizavo ir diferencijavo darbą pagal kiekvieno mokinio gebėjimus. Diskusijos metu lituanistės kalbėjo apie laiko vadybą, vertinimo tikslingumą, kūrybinių užduočių kalbos pamokoje parinkimo galimybes. Mokytojos norėjo sužinoti, ar egzistuoja kitose mokyklose nenoro skaityti knygų problema, ar dar vedamos užklasinio skaitymo pamokos ir kokiais būdais mokiniai atsiskaito už perskaitytas knygas.  Pasirodo, nenoro skaityti problema – visuotinis reiškinys. Jaunas žmogus vis labiau darosi priklausomas nuo informacinių technologijų įtakos.

Patirtimi, kaip kompiuterį „priversti tarnauti“ mokiniui, mokytojui,  pamokai, pasidalijo mūsų mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Ramutė Kežienė. Mokytoja papasakojo, kaip individualizuoja ir diferencijuoja darbą pamokoje, panaudodama informacinių technologijų teikiamas galimybes. Naudojant informacines technologijas ugdymo procese ir projektinėje veikloje, mokiniai ne tik noriai dirba, nes jiems patinka informacijos ieškoti ar ją apdoroti informacinių technologijų pagalba, bet kartu ugdomos tokios charakterio savybės kaip kruopštumas, dėmesingumas, atsakingumas, darbštumas, gebėjimas bendradarbiauti. Kurdami pilietinio tautinio, etnokultūrinio pobūdžio projektus kartu su mokytoja lankosi liaudies amatų šventėse, kaimo amatininkų ir kitų šviesuolių šeimose, iš arti susipažįsta su liaudies senaisiais amatais. Mokiniai ima domėtis  etnokultūra, taip ugdoma meilė ir pagarba tėviškei, jos žmonėms.“

Visą V. Vanagienės atsiųstą tekstą galėsite rasti kovo mėnesio „Švietimo naujienose“ ar Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos interneto svetainėje.

+ 62

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose