Lyderio biblioteka Straipsniai Rekomenduojami Šv. Juozapo mokyklos steigėjai: vaikas neturi užtarnauti savo vertingumo
Visai neseniai pasiekÄ— žinia apie naujai kuriamÄ… katalikiÅ¡kÄ… Å¡v. Juozapo mokyklÄ…, kuri mÅ«sų nuolat skubanÄiai ir nuo laiko stygiaus kenÄianÄiai visuomenei siÅ«lo bent savo atžalas gelbÄ—ti nuo paÅ¡Ä—lusio tempo ir pristato „neskubanÄios mokyklos“ modelį, kuriuo siekiama ugdyti laisvÄ…, kÅ«rybiÅ¡kÄ…, atsakingÄ…, mÄ…stantį, jaunÄ… žmogų. SusidomÄ—jÄ™ Å¡ios mokyklos idÄ—ja susitikome pokalbiui su vienais iÅ¡ mokyklos steigÄ—jų, Å¡v. Juozapo Å¡eimų bendruomenÄ—s nariais – RÅ«ta Å alkauskiene ir Pauliumi MinkeviÄiumi. SiÅ«lome pasakojimÄ… apie kitokiÄ… mokyklÄ… ir netradicinį ugdymÄ….
Ar galite pristatyti Å¡ios mokyklos idÄ—jÄ…, kam ji kilo?
RÅ«ta: Pirmoji mintis apie Å¡iÄ… mokyklÄ… subrendo Å¡v. Juozapo Å¡eimų bendruomenÄ—je, kurioje didžioji dalis narių yra tÄ—vai, auginantys ne vienÄ…, ne du ir ne tris vaikus, tarp jų yra ir mokytojų, dirbanÄių mokyklose, turinÄių santykį su Å¡vietimo sistema. Visų pirma, pasigedome labai paprasto dalyko – mokyklos, kuri matytų žmogų. Žmogų kaip visumÄ…, kaip unikalų Dievo kÅ«rinį.
Kitas mus sunerimti privertęs dalykas – dažnai patiriama įtampa tarp to, koks gyvenimas vyksta namuose, ir to, kuris vyksta mokykloje. Pastebėjome, kad vaiko asmenybė yra tarsi suskaldoma, nes vienomis vertybėmis gyvenama namuose, parapijos bendruomenėje, draugų rate, o nuėjęs į mokyklą vaikas patenka į visai kitokią terpę, kitokią aplinką. Nemanome, kad toks padalintas gyvenimas yra tinkamas ugdymo elementas vaiko gyvenime. Tad iš dalies šios mokyklos poreikis kilo iš noro, kad mokykla būtų šeimos tąsa ir jai neprieštarautų. Pripažinkime, šeima yra pagrindinė vaiko ugdytoja, o mokykla pratęsia ir padeda šeimoms atlikti šį uždavinį.
Taigi tai dvi pagrindinės priežastys, lėmusios, kad ėmėmės iniciatyvos kurti naują katalikišką mokyklą.
Kaip naujos mokyklos idÄ—ja rutuliojosi toliau? Kas yra mokyklos steigÄ—jai?
Paulius: Mokyklos steigėjai yra du: šv. Juozapo šeimų bendruomenė ir Eucharistinio Jėzaus seserys.
Rūta: Kai šeimų rate nusprendėme, kad reikia imti ir steigti mokyklą, galvojome, ieškojome, kas galėtų prisidėti, pagelbėti, drauge išvien veikti. Norėjome atrasti bendruomenę, vienuoliją, kuri galėtų sustiprinti sielovadinę pusę. Ieškojimo kelias buvo pakankamai ilgas, ir labai džiaugiamės, kad su Eucharistinio Jėzaus seserimis atradome bendrą kalbą, tikslą, bendrą kelią, kuriuo norime eiti ir šiuo metu jau einame.
Kuo ši mokykla skirsis nuo kitų?
RÅ«ta: Pirmiausia sakome, kad tai yra „lÄ—ta mokykla“ arba „mokykla, turinti laiko žmogui“. Kiekvienas vaikas auga savo tempu, pagal savo galimybes. Å i mokykla stengiasi padÄ—ti kiekvienam vaikui tame etape, kuriame jis yra. Ji turi laiko paklausti:„Kaip gyveni, kas tau sekasi, kas tau nesiseka?“. Ji turi laiko bendravimui, santykiui, o ne tik žinioms. Mes pabrėžiame, kad akademiÅ¡kumas ir žinios yra svarbu, taÄiau manome, kad jos neturi pranokti santykių svarbos. Mokykla yra mažytÄ— bendruomenÄ—, pagrįsta pasitikÄ—jimu, pagarba vienas kitam: tarp mokytojo ir vaiko, tarp mokytojų ir tÄ—vų, tarp vaikų ir tÄ—vų.
Antras dalykas, kurį norime pabrėžti, kad vaikas, atėjęs į šią mokyklą, neturi užsitarnauti savo vertingumo. Jo asmens buvimas reikalauja besąlygiškos pagarbos nepaisant jo įgimtų gabumų, socialinės padėties. Manome, kad nedidelėje mokykloje to įmanoma pasiekti.
TreÄia – ugdymo procesas, kuris dienos metu truks ilgiau nei įprasta. RytinÄ—mis valandomis daugiau dÄ—mesio skirsime savarankiÅ¡kam darbui, stipresniems akademiniams dalykams, popietinÄ—mis užsiimsime meniniais, kÅ«rybiniai dalykais. „NeskubanÄios mokyklos“ modeliui bÅ«dinga ir tai, kad mokytojas stebi, kiek vaikui reikia laiko atlikti užduoÄiai, kažkÄ… iÅ¡mokti. Skambutis yra mokytojos reikalas – jei jis mato, kad Å¡iam dalykui dar reikia 5 minuÄių – tebÅ«nie, jei mato, kad jau pakanka – užsiÄ—mimÄ… galima baigti ir anksÄiau. Juk muzikai galima skirti ne 45 minutes, o valandÄ… ar tiek, kiek iÅ¡ tiesų reikia.
MÅ«sų manymu, klasÄ—je turÄ—tų mokytis ne daugiau nei 15 vaikų. Mokinių skaiÄius svarbus, nes esame numatÄ™ valandas individualiam darbui, kai vaikas mokysis dirbti savarankiÅ¡kai, o mokytojas bus tik pagalbininkas. Mokytojas prieis prie vieno vaiko, prie antro, prie treÄio, matys, kaip vaikui sekasi, kur jam reikia pagalbos. Tuomet mokytojas mato, kokia stiprioji mokinio pusÄ—, o kur reikia pasistengti, pagal tai kiekvienÄ… dienÄ… galima skirtingiems vaikams duoti skirtingas užduotis, atitinkanÄias jo gebÄ—jimus ir poreikius. Mokytojas turÄ—tų bÅ«ti ne tik autoritetas ar vedlys, bet ir pagalbininkas, matantis vaikÄ… ir gebantis jam padÄ—ti, kur nesiseka. Tai labai lankstus mokyklos modelis.
Ar galÄ—tumÄ—te plaÄiau pristatyti ugdymo proceso specifiÅ¡kumÄ…?
RÅ«ta: Daug dÄ—mesio ketiname skirti integraciniam metodui, leidžianÄiam kelis dalykus integruoti į vienÄ…. Pavyzdžiui, tikybos mokymasis įmanomas per muzikÄ…. Ir gamtos pažinimas su tikyba įmanomas, ypaÄ kalbant apie kÅ«rinijos grožį, apie mums dovanotÄ… pasaulį. IÅ¡ tiesų, tas metodas leidžia matyti pasaulį kaip vienį, neskaldant jo gabalais.
Taip pat norėtųsi vaikui pažadinti norą mokytis, skatinti domėtis mokslu, įvykiais, juos analizuoti, stebėti, įvardyti. Vaikas pats turi būti aktyvus. Mes norime, kad mūsų mokykloje vaikas žinotų ir suprastų, kad mokosi sau, o ne tėvams, ne mokytojui ir jokiu būdu ne pažymiui. Pažymys nėra ugdymo tikslas, o priemonė, padėsianti ir mokytojui, ir mokiniui sudaryti mokymosi planą. Mokymasis dėl pažymio neaugina.
Paulius: Pilnos dienos mokykla, užimanti vaiką visą darbo dieną, būtų pagalba ir tėvams. Ji suteiktų galimybę dirbti mamoms, kurios nori dirbti. Be to, vaikams sudaromos sąlygos mokytis ir ugdytis vienoje vietoje, nereiktų vaikų vežti į papildomus būrelius kitame miesto gale. Mūsų ateities planai ir vizijos – kiek įmanoma daugiau veiklų po vienu stogu.
„NeskubanÄios mokyklos“ modelis, apie kurį kalbate ir kuriuo remsitÄ—s mokykloje, – ar jis yra JÅ«sų apgalvotas ir sukurtas, ar jį perimate iÅ¡ kitų?
RÅ«ta: Manau, kad gal ir Lietuvoje yra daugiau tokių mokyklų, tik mes nežinome apie jas. Šį mokyklos modelį esu maÄiusi Austrijoje, ir juo remiasi tikrai ne viena mokykla. Žinoma, negalima tiesiog paimti modelį iÅ¡ Austrijos, atvežti Äia, įsodinti ir laukti, kad viskas augs savaime. Labai svarbu tinkamai esamÄ… praktikÄ… ir teorijÄ… pritaikyti prie ÄionykÅ¡Äių sÄ…lygų, kultÅ«ros. Niekada negali nieko tiesiog perkelti, reikia atsakingai žiÅ«rÄ—ti, kas yra bÅ«dinga mums, mÅ«sų vaikams, mÅ«sų mentalitetui. TodÄ—l programÄ… ketiname taikyti ne aklai, bet jÄ… kurti, auginti idÄ—jÄ…, matyti, kaip ji skleidžiasi. Gal lietuviÅ¡koje terpÄ—je atrasime ir geresnių dalykų, naujų įžvalgų?
Kokia tikÄ—jimo svarba Å¡v. Juozapo mokykloje? Ar priimsite vaikus tik iÅ¡ tikinÄiųjų Å¡eimų, ar esate atviri visiems?
Rūta: Šiandien laukiame šeimų, kurios nesibaido žodžio „katalikiškas“, ir tų, kurioms svarbios šios vertybės, kurios gyvena ar nori jomis gyventi. Mes esame atviri ir šeimoms, kurios ieško tikėjimo.
Paulius: Kiek teko bendrauti su krikÅ¡ÄioniÅ¡kom mokyklomis Vilniaus mieste (katalikiÅ¡kų ar kitų denominacijų), daugelis iÅ¡ jų yra linkusios į atvirumÄ…, aiÅ¡kiai iÅ¡sakydamos savo mokyklos nuostatas. Tokiu paÄiu principu ir mes norime veikti.
Pasakojate daug gražių dalykų apie bÅ«simÄ… mokyklÄ…, bet gal jau įžvelgiate ir kokių nors „neskubanÄios mokyklos“ trÅ«kumų, sunkumų?
Paulius: Minusas privaÄios mokyklos tas, kad ji mokama. O mÅ«sų mokyklos tikslas – prieinamumas, todÄ—l labai svarbus visuomenÄ—s palaikymas, ypaÄ katalikiÅ¡kos bendruomenÄ—s. Laukiame geranoriÅ¡kumo ir iÅ¡ aukotojų, kurie padÄ—tų mokyklÄ… kurti ir iÅ¡laikyti.
Rūta: Mes siekiame, kad kaina nebūtų kliūtis lankyti šv. Juozapo mokyklą, todėl intensyviai ieškome aukotojų, kurie dengtų didžiąją dalį tėvų finansinės naštos. Tad laukiame visų, kam įdomios šios idėjos, kurie norėtų remti mokyklą.
Kas mokykloje su vaikais dirbs? Ar jau esate subūrę komandą?
Paulius: Džiaugiamės, kad pirmiems metams jau turime subūrę komandą, turime kelis darbuotis pasiryžusius mokytojus, mums padės seserys eucharistietės, bus muzikos, dailės, tikybos mokytojai. O ateityje, kai kasmet „paaugsime“ viena klase, reiks surasti ir išugdyti po būrelį pedagogų naujoms klasėms.
RÅ«ta: Paulius paminÄ—jo svarbų dalykÄ… – mes nenorime iÅ¡ karto didelÄ—s mokyklos, norime jÄ… auginti. Ir vaikai, ir mokytojai galÄ—s ateiti ir nusprÄ™sti, ar jie nori Äia bÅ«ti, ar jiems Äia patinka. Manome, kad vieni metai pasiruoÅ¡ti kitiems mokslo metams yra pakankamas laiko tarpsnis. Per tuos metus dÄ—sime pastangas, kad po metų ateisiantys pirmokai gautų kuo geriausius mokytojus.
Jau užsiminėte apie vizijas, svajones... Tad kokią turite mokyklos ateities viziją? Kokią mokyklą norėtumėte matyti?
RÅ«ta: Matant, kaip auga vaikai ir matant Å¡iandieninÄ™ situacijÄ…, – pastebime labai jautrų ir netgi skaudų amžiaus tarpsnį – 5-8 klases, tÄ… žydinÄiÄ… paauglystÄ™ arba, kaip aÅ¡ sakau, „nepatogų laiką“. Å iandien žvelgiant į mÅ«sų Å¡vietimo sistemÄ…, atrodo, kad Å¡io amžiaus vaikai yra neįdomÅ«s. Pradinių mokyklų lyg ir nemažai yra, vÄ—liau daug girdime apie įvairias gimnazijas, o 5-8 klasių tarpsnis lyg ir niekam neįdomus. Galvodami apie mokyklos ateitį keliame tikslÄ… teikti pradinį ir pagrindinį ugdymÄ…. Taigi planas minimum – 8 klasÄ—s, o planas maximum – užaugti iki gimnazijos. Bet kadangi esame „lÄ—ta mokykla“, turime laiko ir po truputÄ—lį auginsime patirtį. (juokiasi)
Ar esate numatę kažkokią kryptį, dalykus, disciplinas, į kurias labiausiai norėtumėte orientuotis?
Rūta: Tikimės, kad mums itin padės menai. Dailė, muzika, teatras, kitas meninis ugdymas yra gera pagalba ugdant asmenį, atskleidžiant jį, pamatant jame gėrį ir grožį. Vėlgi galvojant apie ateitį, norėtume siūlyti ir filosofijos, retorikos pradmenis – dalykus, kurie padeda pažinti save ir kitą kaip asmenį.
Šiuo metu Jums iš tiesų įtemptas laikas ir įtempta vasara laukia. Tad kokie dabartiniai mokyklos kūrimo proceso sunkumai ir džiaugsmai?
RÅ«ta: Džiugu tai, kad žmonÄ—s labai domisi, skambina, registruoja vaikuÄius. Džiugu, kai iÅ¡girsti: „Mes norime palinkÄ—ti Jums sÄ—kmÄ—s, melsimÄ—s už Jus“. Tai labai gražu, nes supratome, kad esame ne vieni.
Paulius: Malonu ir J.E. Kardinolo palaikymas, pasitikÄ—jimas. Tai stiprina mus kaip tikinÄiuosius.
Rūta: Labai vertiname ir tai, kad mūsų kūrybinė komanda yra darni, siekiame bendro tikslo, matome jį ir dirbame išvien. O tie sunkumai... Įvairiausių jų yra: vienas kitą vejantys ūkiniai darbai, nuolatinės aukų paieškos... Nėra tas darbas nei greitas, nei lengvas, bet jį reikia padaryti.
Daugeliui, matyt, kiltų mintis, kad dabartinÄ—mis nuotaikomis, kai vis dar kalbama apie sunkmetį, mažai ryžtųsi kurti privaÄiÄ… mokyklÄ…. Kaip nepabÅ«gote Å¡io iÅ¡Å¡Å«kio?
Rūta: Jeigu bijosime visko, kas vyksta aplinkui – tai tuomet niekad nieko ir nepradėsime. Kai apninka baimė – nieko nebegali padaryti. Bet juk yra ir Dievo kvietimas, pasitikėjimas Dievu. Todėl manau, kad ekonominiai dėsniai ne visada galioja.
Paulius: AiÅ¡ku nepakanka pasakyti: „Aleliuja! Dievas veikia ir man viskas pavyks“. Bet gyvenant tikinÄiojo gyvenimÄ…, ateina klusnumas VieÅ¡paÄiui ir atsiranda daug bendraminÄių, galvojanÄių panaÅ¡iai, turinÄių panaÅ¡ius poreikius, norus, tuomet, net jei ir bendras kontekstas nepalankus – galima pradÄ—ti veikti drÄ…siai.
Rūta: Taip, mes esame drąsūs pradėti.
Kokį mokyklos ir tėvų santykį ketinate kurti?
RÅ«ta: Vienas iÅ¡ mokyklos tikslų yra Å¡eimyniÅ¡kumas, bendravimas ir bendradarbiavimas su Å¡eima. Galvojame organizuoti tÄ—velių dienas, kai tam tikrus bÅ«relius gali vesti paÄios mamos ar tÄ—Äiai. Juk smagu, kai kuris nors iÅ¡ tÄ—vų gali ateiti į mokyklÄ…, praleisti valandÄ… su vaikais, juos mokydamas, supažindindamas. Tokį gražų mokyklos-tÄ—vų santykių pavyzdį man teko matyti Austrijos mokyklose, kai tÄ—veliai ateina ir pamoko vaikus menų, amatų. Planuojame ir Å¡eimų stovyklas, rekolekcijas – kurios taip pat turÄ—tų stiprinti mÅ«sų bendravimÄ….
Tai reiškia, kad mokykloje sieksite kurti bendruomenę?
Rūta: Taip, norime, kad mokykla būtų namų „tęsinys“. Pavyzdžiui, planuojame su vaikais patys mokykloje tvarkytis. Vaikai bus ugdomi atsakomybės už savo aplinką: ir gėles prižiūrėti, ir plauti, ir išsisiurbti. Kaip namuose vaikas yra mokomas tvarkytis savo daiktus, būti atsakingu už tam tikrus darbelius – tą patį galima daryti ir mokykloje. Tai padeda mokytis, atsiranda socialiniai įgūdžiai, ugdomas atsakomybės jausmas.
KÄ… „neskubanÄios mokyklos“ idÄ—ja susižavÄ—jÄ™ tÄ—veliai turÄ—tų daryti, kad jų atžalos patektų į Å¡v. Juozapo mokyklÄ… ir kÄ… rugsÄ—jo 1 d. atÄ—jÄ™ į mokyklÄ… jie pamatys ir sužinos?
RÅ«ta: Pirmiausia, reiktų pasiskambinti ir užsiregistruoti. Tuomet pakviesime Jus į atvirų durų vakarÄ…, kur galÄ—site pamatyti mokytojus, aplinkÄ…. O atÄ—jÄ™ rugsÄ—jo pirmÄ… dienÄ…, rasite draugiÅ¡kus žmones, laukianÄius JÅ«sų vaikų, kurie bus pasirengÄ™ lydÄ—ti vaikus iÅ¡tisus metus. PasiÅ«lysime atvirumÄ…, geranoriÅ¡kumÄ…, dÄ—mesį JÅ«sų vaikui, JÅ«sų Å¡eimai, norÄ… bendrauti ir bendradarbiauti. Matysite gražias Å¡viesias, Å¡varias patalpas, Å¡alia mokyklos esantį Verkių parkÄ… su Kalvarijos stotimis.
AgnÄ— MARKAUSKAITÄ–
Å v. Juozapo mokykla kvieÄia vaikus, gimusius 2004-2005 m. tapti Å¡ios mokyklos pirmokais. Mokyklos adresas: JeruzalÄ—s g. 21, Vilnius. Registracija telefonu 8 671 31604 arba elektroniniu paÅ¡tu adresu Å is el.paÅ¡to adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti JavaskriptÄ…, kad matytumÄ—te tai .
+ 32 - 0 Dalintis žinute socialiniuos tinkluose
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
ValstybinÄ— Å¡vietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Nuotraukų albumas
Å vietimo naujienos
- Naujame interneto portale studentai gali susirasti praktikos vietÄ…
- Pavasario „Jamam“ nuolaidų dienoje apsilankÄ— 219 tÅ«kstanÄių pirkÄ—jų
- Kūrybinių industrijų studentai: ryšių su savo srities atstovais ieškome patys
- Baltijos šalyse vyriausi naujų būsto paskolų gavėjai gyvena Latvijoje
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslÄ… studentai sukÄiauja tiek pat, kiek nemokantys
Siūlome aplankyti
