Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, visame pasaulyje darbo aktyviai ieško maždaug 81 mln. jaunų žmonių. Daugelyje šalių 15-24 m. jaunuoliai tris kartus dažniau yra bedarbiai nei vyresni žmonės.

Arši konkurencija darbo rinkoje ir patirties stoka ieškant darbo dažnai tampa svarbesniais argumentais nei imlumas naujovėms, noras tobulėti ar ką tik įgytas aukštojo mokslo diplomas.

Ir nors šis užburtas ratas – kaip gauti darbo ir įgyti patirties, kurios reikia darbo rinkai, – įtraukia jaunuolius daugelyje šalių, kai kur situacija atrodo itin sudėtinga.

Viena iš tokių šalių – Kinija, kurioje vien šiais metais studijas baigė ir į darbo rinką įsilieti mėgina 6 mln. absolventų.

Kinijos ekonomika pastaraisiais metais smarkiai augo, nedarbo lygis šalyje taip pat santykinai nedidelis, bet darbo rinkos struktūra pamažu keičiasi. Vis daugiau jaunuolių studijuoja, vis daugiau baigia aukštąsias mokyklas, ir jiems vis sunkiau susirasti darbą. Šiais metais studijas baigė šešiskart daugiau studentų nei prieš dešimtmetį, o bendras absolventų skaičius Kinijoje – didžiausias visame pasaulyje.

Būtent todėl jie stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę, kuri gali būti aukso vertės. Štai, pavyzdžiui, apsiginklavę gyvenimo aprašymais ieškantys darbo jaunuoliai gausiai traukia į parodų salėje įsikūrusią darbo rinkos mugę.

Tuo tarpu potencialūs darbdaviai – maždaug 200 įvairių kompanijų – turi ką pasiūlyti beveik visiems: nuo mokytojų iki bankininkų, nuo ekskursijų vadovų iki kalnakasių. O viena įmonė atvirai skelbia ieškanti profesionalių batų blizgintojų.

Tačiau darbdaviai neslepia, kad didžiausia problema yra ta, jog studijas baigusieji iš tiesų dažniausiai gali didžiuotis nebent diplomu ir sofistikuotomis žiniomis, bet ne realiais įgūdžiais ir gebėjimais. Jiems esą trūksta labai konkrečių žinių ir praktinių įgūdžių, kurie leistų iš karto įsilieti į darbo rinką.

Mugėje besidairanti Zhang Hui Li, 24-erių metų verslo studijų absolventė, sakosi neturinti daug vilčių, kad jai pasiseks susirasti darbą Pekine, nors per mėnesį nuo universiteto baigimo ji jau pateikė prašymus į 30 skirtingų darboviečių. „Kai kurie mano draugai jau spėjo pateikti ir 100 prašymų“, – neslėpė ji.

Tai, kad konkurencija išties arši, iliustruoja skaičiai – šiais metais prašymus dirbti valstybės tarnyboje pateikė 1,4 mln. žmonių, nors šiame sektoriuje buvo siūloma „tik“ 16 tūkst. laisvų darbo vietų.

Matydama susidariusią situaciją, Kinijos valdžia mėgina sumažinti aukštojo mokslo populiarumą šalyje, kad universitetų absolventų, turinčių didelių lūkesčių, kasmet nebūtų tiek daug. Anksčiau, prieš tris dešimtmečius, kai darbo vietos būdavo „paskiriamos“, išsilavinimo ir lūkesčių klausimas neatrodė toks svarbus, tuo tarpu dabar jis iškyla visu aštrumu.

Visos šios problemos kamuoja ir europiečius. Nors tokiu absolventų skaičiumi kaip Kinija Vakarų šalys „pasigirti“ negali, bet jaunų žmonių įdarbinimo problema joms taip pat aktuali.

Štai Britanijoje studentai jau kurį laiką juokauja, kad įvairių magistro programų reklamos, kuriose sakoma, jog viena ar kita studijų programa padidins jų šansus rasti darbą ir įsitvirtinti darbo rinkoje, skamba mažų mažiausiai kaip pasišaipymas.

Kol politikai skėsčioja rankomis sakydami, kad nežino, kaip paskatinti darbdavius noriau įdarbinti jaunesnius žmones, patys jaunuoliai, nors už viską labiausiai vertina laisvę ir savirealizaciją bei nori kuo greičiau rasti savo vietą po saule ir įsidarbinti, sakosi tampantys prarastąja išlaikytinių karta.

Apie jaunimo nedarbo sunkesnius padarinius įspėja ir psichologai – augant nedarbui tarp jaunų žmonių vis dažnesnės tampa ir psichikos ligos bei sutrikimai: užtrunkančios darbo paieškos jaunuoliams dažniausiai sukelia depresiją, nemigą, didėja kvaišalų vartojimas.

Pagal BBC ir The Guardian parengė Lina Valantiejūtė

+ 21

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose