Lyderio biblioteka
Straipsniai
Rekomenduojami
Jonas Kubilius: universitetui atidaviau geriausius ir vertingiausius savo metus

„Aš jau truputį ir išsisėmiau, tiek daug tų interviu. Gerai, kad šiek tiek primirštu, ką esu kalbėjęs“, – juokiasi ilgametis Vilniaus universiteto rektorius akad. Jonas Kubilius, kai susitinkame pasišnekėti jo namuose atokioje Antakalnio gatvėje.
Liepos 27 d. garbiam profesoriui sukako 90 metų. Ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbÄ—s daktaras, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas, naujos matematikos krypties – tikimybių teorijos ir skaiÄių teorijos mokyklos Lietuvoje kÅ«rÄ—jas ir vadovas, SantarvÄ—s fondo laureatas pastaraisiais mÄ—nesiais nestokojo žurnalistų dÄ—mesio. Jis niekada jo specialiai nesiekÄ—.
Sąžiningai ir principingai 33 metus ėjęs Vilniaus univesiteto rektoriaus pareigas, dirbęs mokslinį darbą, akademikas nusipelnė pagarbos – jis ir dabar vadinamas Rektoriumi.
Visi tikslai – vardan universiteto prestižo
Nuo 1945 m. Jūs – Vilniaus universitete. 33 metus vadovauta universitetui. Tai ištisa epocha. Kokius įvykius išskirtumėte kaip svarbiausius Jūsų vadovavimo universitetui laikotarpiu?
Vilniaus universitete pradÄ—jau mokytis 1940 m., paskui vokieÄiai uždarÄ—, buvo pertrauka. Kai 1944 m. universitetas vÄ—l pradÄ—jo veikti, buvau anapus fronto linijos. AÅ¡ jau gimtajame Eržvilke (TauragÄ—s r.) gimnazijoje dÄ—sÄiau. IÅ¡trÅ«kti tada buvo nelengva, nes veikÄ— karo metų įstatymai, už savarankiÅ¡kÄ… darbo vietos apleidimÄ… grÄ—sÄ— kalÄ—jimas. Bet susitvarkÄ—m.
Tais laikais rektoriai buvo ne renkami, o skiriami. Ir jeigu patekai į tą postą, tai jo atsikratyti buvo labai sunku. Tarp rektorių sklandė anekdotas, kaip rektorius gali išeiti iš savo posto. Buvo tik du būdai: pirmas – jei gausi infarktą, tuomet gydytojai uždraus, antras – iškrėsti didelę kiaulystę, mažos kiaulystės neužtekdavo. Na, abu tie metodai nelabai malonūs...
Buvo sudÄ—tingi metai. AÅ¡ labai nenorÄ—jau eiti dirbti rektoriumi: buvau į mokslÄ… įsitraukÄ™s, man sekÄ—si, jauÄiau, kad tos pareigos trukdys mokslui. Bet galų gale mane įveikÄ— ir aÅ¡ sau iÅ¡sikÄ—liau trejetÄ… uždavinių, kaip reikia dirbti universitete. Tie uždaviniai man buvo aukÅ¡Äiau už visÄ… rutinÄ….
Pirmiausia – man rÅ«pÄ—jo universitetÄ… iÅ¡laikyti lietuviÅ¡kÄ…. Jis jau buvo palietuvintas, po partijos XX suvažiavimo atsirado daugiau galimybių. Rektorius akad. Juozas Bulavas (1956–1958), drÄ…sus žmogus, jau buvo pravaikÄ™s garsiai kalbanÄius, bet nekokius specialistus ir gerokai pravalÄ™s universitetÄ…. Vilniaus universitetas buvo vienintelis Tarybų SÄ…jungoje, kuriame viskas buvo dÄ—stoma nacionaline kalba.
Antras uždavinys – aÅ¡ maniau, kad universitetui reikia atsikovoti savo istorijÄ…. Juk mums neleido minÄ—ti 385 metų sukakties. Tiesa, iÅ¡eivija tada paminÄ—jo. Vienas mÅ«sų istorikas, valdžios papraÅ¡ytas, parašė, kad Äia jokio universiteto nebuvo, tik kažkokia menka jÄ—zuitų mokyklÄ—lÄ—. Tas buvo raÅ¡oma net enciklopedijoje.
TreÄia – universitetÄ… paversti mokslo universitetu. Atskiri mokslo darbai kai kuriose srityse buvo daromi, bet taip, kaip turÄ—tų bÅ«ti universitete, dar nebuvo. ReikÄ—jo paruoÅ¡ti kadrus, rÅ«pintis laboratorijomis, įranga, literatÅ«ra. Tada buvo geležinÄ— uždanga, ryÅ¡iai su Vakarais buvo nepaprastai komplikuoti – reikÄ—jo pažinÄių ir pinigų. Svarbiausia turbÅ«t buvo gauti pinigų. Jeigu tematika domino maskvieÄius, tai buvo lengviau ir mums. Buvo koncentruojamasi į keletÄ… sriÄių. Å tai Å¡irdies ir kraujagyslių chirurgija dabar jau iÅ¡augusi iki pasaulinio lygio, o tada nuo kelių žmonių viskas prasidÄ—jo. Kaip tai atsirado? AukÅ¡tojo mokslo ministerija, norÄ—dama, kad visos Sajungos universitetuose bÅ«tų daugiau mokslo, iÅ¡sirÅ«pino etatų. Kokį 50 etatų gavo Lietuva, bet tik medikai. ÄŒia reikÄ—jo pasiderÄ—ti su Kaunu.
Dar iš tokių didesnių dalykų – pradėti ruošti biochemikai, biofizikai. Šiandien ir tie, ir tie gerai laikosi.
Fizikos srityje buvo imtasi puslaidininkių fizikos, lazerių fizikos. Humanitariniuose moksluose gana neblogai laikėsi lituanistika. Blogiau gal buvo su istorija – ji buvo per daug politizuota, bet istorikai išmoko taip rašyti, kad neprisikabintų.
Ekonomika ir buvo, ir dabar tebėra toks savotiškas mokslas.
Bet vienaip ar kitaip per tÄ… laikÄ… universitetas labai sustiprÄ—jo kaip mokslo universitetas.
Atsirado įvairiose srityse dirbanÄių žmonių. Tada buvo dviejų laipsnių sistema. Buvo žmonių, kurie daktaro laipsnį įgijo prieÅ¡ karÄ…, bet Äia tie laipsniai buvo peržiÅ«rimi, ne visi patvirtinti, daugelis gavo tik kandidato laipsnį. Vienas kitas, gal labiau politiÅ¡kai valdžiai priimtinas, buvo patvirtintas profesoriumi. Bet jų buvo nedaug, be to, nemaža pasitraukÄ™ į Vakarus. ReikÄ—jo rÅ«pintis ir kandidatais, ir daktarais. Tais laikais jau prasidÄ—jo daktaro disertacijų raÅ¡ymas. Pirmasis daktaro disertacijÄ… apsigynÄ— Kauno medicinos instituto rektorius Z. JanuÅ¡keviÄius, karo dalyvis – jis turÄ—jo gerus ryÅ¡ius su Maskva, antras buvo profesorius A. Jucys – teorinÄ— fizika, o treÄias – J. Kubilius atsirado. Buvau jauniausias. Tik trys daktarai. Kai išėjau iÅ¡ universiteto rektoriaus posto, jau buvo maždaug 150. Pagal kandidatų skaiÄių mes SÄ…jungoje užėmÄ—me ketvirtÄ… vietÄ…, pagal daktarų – Å¡eÅ¡tÄ…. Tai šį tÄ… parodo.
Žinoma, universitetas plÄ—tÄ—si, reikÄ—jo rÅ«pintis ir jo kasdienybe – praplÄ—sti valdas, pristatyti naujų pastatų, kad bÅ«tų kur mokytis, buvo daug Å«kinių reikalų. AiÅ¡ku, padÄ—davo ir personalas. Man visÄ… laikÄ… sekÄ—si, kad aplink mane buvo mane suprantanÄių ir palaikanÄių žmonių. Žinoma, apdairiai, pasitelkiant diplomatijÄ…, buvo galima daug kÄ… padaryti. Tad kartu su kitais mes kÄ… galÄ—jom, tÄ… darÄ—m.
Universiteto 400 metų jubiliejus – vienas didžiausių įvykių tuometinio universiteto gyvenime. Tai kaip tik buvo susijÄ™ su mano uždaviniu – atsikovoti universiteto vardÄ…. Mes tÄ… įvykį paminÄ—jom. Ir gerai paminÄ—jom. Poetas Justinas MarcinkeviÄius pasakÄ—, kad nuo Äia Lietuvoje prasidÄ—jo SÄ…jÅ«dis. Ta Å¡ventÄ— skyrÄ—si nuo tokio pobÅ«džio Å¡venÄių kituose tarybiniuose universitetuose, kitaip organizuota, kitoks buvo jos turinys. Kaip atrodydavo tada tokie jubiliejai? Pigus politizuotas praneÅ¡imas, koncertas studentų jÄ—gomis, toks margas „vinegretas“, ir geros iÅ¡gertuvÄ—s. Mes atsisakÄ—me Å¡ito scenarijaus. Žinoma, reikÄ—jo tais laikais atiduoti „kas ciesoriaus – ciesoriui“, bet buvo ir be to padaryta daugiau. Pavyko sukviesti daug sveÄių. Po to jubiliejaus mÅ«sų universiteto prestižas smarkiai Å¡oktelÄ—jo.
Ką Jums reiškė būti VU rektoriumi?
Nors Å¡ios pareigos ir trukdÄ— mano moksliniam darbui, taÄiau, žinoma, dirbau aÅ¡ ir jį. JauÄiau atsakomybÄ™ už universitetÄ…, norÄ—jau, kad jis bÅ«tų lietuviÅ¡kas, su savo istorija ir stiprus mokslo potencialu.
Matematika įtraukė ir nepaleidžia
Domėjotės literatūra, chemija, matematika, bet tapote matematiku. Kuo ji Jus patraukė? Ar manote, kad tai Jūsų pašaukimas?
Man rodos, kad matematika – mano pašaukimas, nors vidurinėje mokykloje aš daug kuo domėjausi. Buvau geras mokinys, net nežinau tokio dalyko, kuris man būtų nepatikęs. Matematika mane patraukė savo tikslumu, griežtumu. Jei matematikoje jau ką pasakei, tai pasakei, o, sakysim, kituose moksluose... ten visko būna. Matematika buvo nepolitizuota – tai irgi turėjo tam tikrą įtaką. Be to, ją reikėjo suprasti: pasiskaitęs brošiūrų matematikos negalėsi dėstyti.
Ar šiandien įmanoma padaryti atradimą matematikos moksle? Ar yra neartų dirvonų?
Paplitusi tokia nuomonÄ—, kad viskas, kas padaroma, jau padaryta. Taip tik atrodo. Matematika, kaip ir kiti mokslai, plÄ—tojasi nepaprastai sparÄiai. Kasdieniame gyvenime ne visi tÄ… jauÄia. Pinigus suskaiÄiuoti ar žemÄ—s sklypo plotÄ… apskaiÄiuoti kiekvienas dabar moka. Mokslas iÅ¡kelia vis naujų uždavinių matematikai. Å iandien dar ir fizikos, ir chemijos moksluose yra daug neatsakytų klausimų, kur reikia matematikos pagalbos. Naujas tÅ«kstantmetis suformulavo naujas problemas – tai vadinamosios TÅ«kstantmeÄio problemos. Parinkta 10 problemų.
Atsirado žmonių, kurie skiria premijas – už kiekvienos problemos sprendimÄ… pažadÄ—ta milijonas dolerių. IÅ¡ jų jau vienÄ… pavyko iÅ¡sprÄ™sti, bet kitos devynios dar laukia atsakymų. Bet ir be tų problemų matematikams yra kÄ… veikti. Visur matematika randa pritaikymÄ…. Gal jau teko girdÄ—ti apie matematinÄ™ filologijÄ…. MÅ«sų matematikai apskaiÄiavo lietuvių kalbos informatyvumÄ…, dar kai kuriuos dÄ—sningumus surado, matematikos dÄ—sniai veikia ir grožinÄ—je literatÅ«roje, poezijoje, tik juos reikia mokÄ—ti atrasti. Matematika yra gyvas mokslas, nuolat besivystantis, atsinaujinantis. Jeigu 10 metų atsiliksi nuo matematikos, tai ir bÅ«si atsilikÄ—lis. Reikia nuolat viskÄ… girdÄ—ti. PlÄ—tojamos naujos, didelÄ—s teorijos. Matematika dabar pasidarÄ— dar abstraktesnÄ—.
Man atrodo, kad matematikos reikalai Lietuvoje neblogi, nes neiÅ¡siblaÅ¡kÄ— jÄ—gos. Matematikų Lietuvoje tada buvo labai nedaug. Galima buvo imti sprÄ™sti įvairiausių matematikos sriÄių problemas. Tai bÅ«tų iÅ¡blaÅ¡kÄ™ jÄ—gas. Mes nuÄ—jome kitu keliu – sukoncentravome jÄ—gas į kelias pagrindines kryptis. Tai tikimybių teorija ir matematinÄ— statistika, kuri buvo tada priimtinesnÄ—, kiek mažiau tų abstrakcijų. VÄ—liau ta Å¡aka sustiprÄ—jo, daugiau žmonių atÄ—jo. DiferencialinÄ—s lygtys – sunki sritis, joje irgi turime sÄ—kmingai dirbanÄių. Pastaruoju metu pasidarÄ— reikÅ¡minga matematinÄ— logika.
Kuo dabar užsiimate? Baigėte dėstyti būdamas 88 metų.
Jau mano amžius ne tas, kad daryÄiau tÄ…, kÄ… jaunystÄ—je dariau, bet nepamirÅ¡tu – skaiÄiuoju, šį tÄ… sprendžiu, gal kas nors iÅ¡ to iÅ¡eis. Vis dÄ—lto dabar pagrindinis mano darbas – raÅ¡yti matematikos istorijÄ… Lietuvoje. Å iuo metu raÅ¡au knygelÄ™ „Matematika Lietuvos aukÅ¡tosiose mokyklose, 1920–1944 metai“. Tai nebus stora knyga, matematikos dar labai geros nebuvo, bet reikia žmonÄ—ms nuÅ¡viesti mÅ«sų pradžiÄ…. Tikiuosi per metus ar dvejus užbaigti tÄ… knygelÄ™.
Dirbu kaip mokslo organizatorius – kadaise įsteigiau Lietuvos matematikų draugijÄ…, tai buvo 1962 m., iki Å¡iol ji gyva, vyksta kasmetinÄ—s mÅ«sų konferencijos. Å tai ir dabar rugsÄ—jo pradžioje Palangoje organizuota penktoji tarptautinÄ— analizinių ir tikimybinių skaiÄių teorijos metodų konferencija, kuriÄ… rengÄ— mano mokiniai.
Atrodo, kuo labiau sensti, tuo turÄ—tų bÅ«ti daugiau laiko, bet iÅ¡ tikrųjų taip nÄ—ra, nes jau nebe tie pajÄ—gumai. Taip, baigiau dÄ—styti prieÅ¡ porÄ… metų – sunku iÅ¡stovÄ—ti prie lentos tiek laiko. Be to, studentai po truputį keiÄiasi, ir aÅ¡, žinoma, pasikeiÄiau, ir tokio didelio pasitenkinimo iÅ¡ dÄ—stymo kaip anksÄiau jau neturiu.
Šeimoje diplomatija būtina
Su žmona išgyvenote 59 metus. Kokia šeimyninės laimės paslaptis?
Ai, žinot, nežinau, kaip tÄ… paaiÅ¡kinti... Matyt, man pasitaikÄ— gera žmona, nuostabi moteris. Å eimoje irgi reikia tam tikros diplomatijos, jeigu kyla kokių nesutarimų, nereikia gilinti, reikia stengtis kaip nors užtuÅ¡uoti. Bet man nebuvo didelių problemų. Mano žmona dirbo, gana atsakingÄ… tarnybÄ… turÄ—jo, tik paskui išėjo į pensijÄ…, tai ir nebuvo kada kitomis problemomis užsiiminÄ—ti. Ji daugiau užsiÄ—mÄ— vaikų auklÄ—jimu, Å«kiniai reikalai daugiau ant mano peÄių buvo – Å¡tai Å¡itas namas mano pastatytas.
Kuo vaikai – sÅ«nus, dukra užsiima? Ar vaikaiÄiai neemigravo?
Sūnus Kęstutis dirba Matematikos ir informatikos institute, yra tarybos pirmininkas, profesorius. Jo žmona, kursiokė matematikė, dirba Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dukra Birutė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vadovauja vienam iš kardiologijos skyrių VUL Santariškių klinikose.
VaikaiÄiai, sÅ«naus vaikai – vyresnioji EglÄ— stomatologÄ—, Å¡iuo metu dirba Anglijoje ir mokosi University College London stomatologijos institute. Nesakau, kad ji emigravo. AÅ¡ jai visada sakiau, kad kol yra salygos, reikia užsidirbti pinigų ir grįžti į LietuvÄ…. Juk Lietuvoje dirbti toje srityje reikia aparatÅ«rÄ… turÄ—ti, o ji nepaprastai brangi.
Kitas vaikaitis, Jonas Kubilius jaunesnysis – gabus vaikis. PradÄ—jo Äia universitete studijuoti biochemijÄ…, metus pasimokÄ—, nepatiko. Paskui MIT (MasaÄusetso technologijos institute, JAV) baigÄ— du bakalaurus – fizikos ir matematikos. SusidomÄ—jo neurologija. Po studijų pasiliko metus dirbti, kad įgytų dar daugiau biologijos žinių, persikraustÄ— į EuropÄ…, Belgijos Liuveno universitete raÅ¡o daktaro disertacijÄ…. VaikaiÄiai dar nevedÄ™s ir neiÅ¡tekÄ—jusi. Reikia manyti, kad amžinai taip nebus.
Apie mokslo ir studijų reformą ir universiteto kelią
Ką manote apie dabar vykdomą studijų ir mokslo reformą?
Su aukštuoju mokslu, kaip ir su visa švietimo sistema, buvo eksperimentuojama. Tą darė jauni žmonės, jie pajautė, kad viską žino ir išmano, seniai jiems nereikalingi, nes sugadinti tarybinės santvarkos, ir pradėjo pamėgdžioti amerikonus. Kas tinka Amerikai, netinka Lietuvai. Tas liberalizmas būtų neblogai, bet ne visur jis tinka. Kai kurios reformos, – aš kalbu ne tik apie universitetą, iš viso apie aukštąjį mokslą... buvo daug kas padaryta, ko nereikėjo daryti. Vietoj dviejų laipsnių padarytas vienas laipsnis ir tai, žinoma, labai pablogino profesūros kokybę – šiandien tapti profesoriumi yra gana lengva.
AukÅ¡tajai mokyklai nereikia politizavimo, – kalbu apie tarybų sudarymÄ…, kai ne aukÅ¡tosios mokyklos kolektyvas sprÄ™s apie tarybos sudÄ—tį, o ministerija, taigi aiÅ¡ku, kad taryba bus politizuota. Studentų krepÅ¡eliai – aÅ¡ manau, kad jų nereikÄ—tų, kitaip reikia sprÄ™sti tuos klausimus. Žinoma, laikai keiÄiasi, be abejonÄ—s, reikÄ—jo reformuoti ir keisti daug kÄ…, bet gal ne taip. DabartinÄ— reforma – daugiau žodžiai negu reforma, griovimas viso to, kas buvo.
Ar toliau universitetas eina geru keliu?
Žinoma. Universitetas yra universitetas. Čia nedaromi kvaili eksperimentai. Man rodos, kad Vilniaus universitete stengiamasi spręsti iškilusias problemas ir įvairius klausimus tinkamai. Dabartiniai vadovai gana kvalifikuoti, jie moka elgtis, kaip šiais laikais reikia. Dabar, žinoma, atsirado daugiau galimybių, Europos fondai. Sakysim, po Nepriklausomybės paskelbimo aš jau neilgai dirbau rektoriumi, nuo to laiko nieko nebuvo pastatyta. O kaip dabar pajudėjo! Nauja biblioteka, mokslo ir verslo slėniai...
Ką Jums reiškia universitetas?
Tai mano gyvenimas buvo. Universitetui atidaviau geriausius ir vertingiausius savo gyvenimo metus. Ir dabar jis man yra svarbus. Seku, kas Äia darosi.
Gyvenimas keiÄiasi, vertybÄ—s lieka tos paÄios
Kas Jums kelia daugiausia nerimo, labiausiai jaudina stebint šiandieninį Lietuvos gyvenimą – emigracija, nedarbas ar pan.?
Daug negerovių yra. PerdÄ—tas turto garbinimas: turtas yra blogis, kai daugiau nieko, be turto, nematai, tai gadina žmogų. Gal Äia ir viena iÅ¡ emigracijos priežasÄių. Žmonių sąžiningumas dabar mažesnis. Bet, nepaisant visko, kad ir kas Äia kÄ… Å¡nekÄ—tų – mes darome pažangÄ…. KrizÄ— kiek patrukdÄ—, bet vis tiek pažanga yra. AÅ¡ mÄ—gstu sakyti: kas bus, kas nebus, bet lietuvis nepražus. Å imtmeÄiais nepražuvo, nepražus ir Å¡iais laikais.
Ar labai laikas pakeitė Jūsų paties vertybių skalę?
TurbÅ«t daro įtakÄ…. Žinoma, lieka tai, kÄ… labai vertinu – žmonių darbÅ¡tumas, sąžiningumas, pareigingumas. Tai nÄ—ra konjunktÅ«riniai dalykai, nemanau, kad turÄ—tų keistis. O muzika jau nebe ta, man ji nepatinka. Tai nereiÅ¡kia, kad dabartinÄ— muzika – ne muzika, bet visi tie strypÄiojimai ekrane... nežinau, kaip juos pavadinti. Bet, žinoma, yra ir rimtai dirbanÄių muzikų. Turime daug raÅ¡ytojų, tiesa, dabar jau aÅ¡ kiek atsilieku – mažiau skaitau lietuvių grožinÄ—s literatÅ«ros. Klasika man patinka – aÅ¡ mÄ—gstu prancÅ«zų klasikinÄ™ literatÅ«rÄ… ir paskaitinÄ—ju, moku keletÄ… kalbų (lietuvių, rusų, anglų, vokieÄių, prancÅ«zų, lotynų).
Jei atsuktumėte laikrodį atgal, ar norėtumėte ką nors keisti savo gyvenime?
Žinoma, o kaipgi. Daug kam rÅ«pi tas klausimas. Ir daugelis su patosu atsako „Žinoma, kad nugyvenÄiau taip pat.“ Graikai sakÄ—: į tÄ… paÄiÄ… upÄ™ antrÄ… kartÄ… neįbrisi. KeiÄiasi salygos, kitaip matyti, kitaip bÅ«tų tekÄ™ ir gyventi.
TaÄiau iÅ¡lieka vertybÄ—s, kurios nepasikeitÄ— ir dabar tebÄ—ra tos paÄios.
Liana BINKAUSKIENÄ–
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
Valstybinė švietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Å vietimo naujienos
- Naujame interneto portale studentai gali susirasti praktikos vietÄ…
- Pavasario „Jamam“ nuolaidų dienoje apsilankÄ— 219 tÅ«kstanÄių pirkÄ—jų
- Kūrybinių industrijų studentai: ryšių su savo srities atstovais ieškome patys
- Baltijos šalyse vyriausi naujų būsto paskolų gavėjai gyvena Latvijoje
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslÄ… studentai sukÄiauja tiek pat, kiek nemokantys

















































































