Lyderio biblioteka Straipsniai Rekomenduojami Jonas Kubilius: žmones reikia mylėti – tada ir mokymasis geresnis
Jonas Kubilius, studijavÄ™s matematikÄ… ir fizikÄ… MasaÄusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology – MIT) JAV, Å¡iuo metu yra Belgijos Liuveno universiteto neuromokslų doktorantas. Å iemet NMA Vasaros sesijoje Jonas vedÄ— tarpdisciplininius užsiÄ—mimus apie neuromokslus. Pakalbinome JonÄ… apie jo veiklos sritį, studijas, kelius tobulÄ—jimui ir jaunų žmonių ugdymÄ….
Jonai, ar gali trumpai papasakoti, kuo dabar užsiimi?
Na, tiriu žmogaus regÄ…, žiÅ«riu, kodÄ—l žmonÄ—s mato, kokiu bÅ«du sugeba iÅ¡skirti visokius daiktus iÅ¡ to vaizdo, kuris patenka į akį. Apie REGÄ„ pasakoti kebloka, todÄ—l duosiu nuorodÄ…. Mes to nedarom, bet Äia parodymas, ko mes siekiam. Jeigu supranti, kaip mes matome, tada gali suprogramuoti kompiuterį, kad jis matytų. Jeigu kompiuteris mato taip, kaip aÅ¡, tada jis gali daryti už mane kai kuriuos darbus, pavyzdžiui, vairuoti. Tad mano tyrimai yra iÅ¡ tinginystÄ—s paskatų.
Ar galėtume sakyti, kad prisidedi prie dirbtinio intelekto kūrimo? O gal jis jau sukurtas?
Prisidedu, bet labai per atstumÄ…. Mano tyrimai yra fundamentiniai – taikymais neužsiima. Bet faktas po fakto, ir jau inžinierius gali daryti savo dirbtinį intelektÄ…. O ar dirbtinis intelektas jau yra – Äia sunkus klausimas. Mane nustebino viena mintis, kad, pavyzdžiui, galbÅ«t internetas yra dirbtinis intelektas. GalbÅ«t internetas turi sÄ…monÄ™ – tik kaip sužinoti? Bet Äia jau ne mano sritis (Å¡ypsosi).
Tu pats į neuromokslus atėjai iš matematikos ir fizikos. Ar iki tol domėjaisi neuromokslais?
Buvo taip: MasaÄusetso technologijų institute antrame kurse reikÄ—jo rinktis specialybÄ™. Galvojau imti matematikÄ…, nes yra įdomių kursų, kuriuos norÄ—Äiau iÅ¡klausyt. Bet kartu supratau, kad matematikas nebÅ«siu, nes neįdomu ir „netempiu“. Tad reikÄ—jo pasiieÅ¡koti kur nors laboratorijoje vietelÄ—s, kad apsiÅ¡niukÅ¡tinÄ—Äiau, kas patinka, o kas ne. Nežinojau, nuo ko pradÄ—ti, bet galiausiai sugalvojau du variantus: organinÄ™ chemijÄ…, kuri patiko mokykloje, ir neuromokslus, nes tai buvo kažkas iÅ¡ gyvybÄ—s mokslų ir ganÄ—tinai tarpdisciplininÄ— sritis. Padaviau paraiÅ¡kas, bet chemikai neatsiliepÄ— (nes ko Äia kažkokie matematikai raÅ¡inÄ—ja?), o neuromokslininkų labai daug atsiliepÄ—. VienÄ… (geriausiÄ…!) iÅ¡sirinkau ir ketverius metus sąžiningai ten ariau, kol reikÄ—jo galvoti apie doktorantÅ«rÄ… ir tada jau teko pripažinti, kad nÄ—r kur dÄ—tis – teks su tais neuromokslais keliauti ir toliau. O su organine chemija buvo dar toks dalykas, kad po kurio laiko atsiliepÄ— kažkoks organikas ir sako: „Buvau Äia komandiruotÄ—j, laiko neturÄ—jau, užsuk“. AÅ¡ jam atsakiau, kad negaliu, jau radau vietÄ… kitoj laboratorijoj. Po poros mÄ—nesių jis gavo Nobelio premijÄ….
Tai visgi meilę neuromokslams užsiauginai?
Užsiauginau. Tau tiek laiko patarkuotų per smegenis apie smegenis – irgi pamiltum. YpaÄ kai susipažįsti su sritimi ir pamatai, kiek daug neatsakytų klausimų ir kad ne taip sunku kÄ… nors individualiai nuveikti (lyginant su fizika). Be to, randasi bonusų: gal kokiÄ… dirbtinÄ™ regÄ… sukursim – nereikÄ—s mokytis vairuot…
Jeigu neuromokslai tokia perspektyvi šaka, ar reikėtų skatinti moksleivius tuo domėtis jau mokykloje?
AiÅ¡ku, reikÄ—tų. Kaip Äia yra, kad mokykloje kalbam apie inkstų veikimÄ…, o apie smegenų – ne? Bet mokyklose visada taip: pasakoja apie Å¡imto metų senienas, o naujų dalykų vadovÄ—lių nÄ—ra, mokytojai nekompetentingi…
Mokeisi keliose skirtingose mokslo įstaigose. Kokias naujoves ir mokymo metodus norėtum įdiegti Lietuvos mokyklose ar universitetuose?
Oi, daug daug (šypsosi). Pirmiausia štai ką. Esmė yra mažiau stovėti prie lentos ir burbėti po nosim, o daugiau liepti studentams patiems galvoti, nes jei miegi per paskaitą, tai nelabai išmoksi. Dar būtų gerai dėstyti naujausius dalykus, o ne tik seniai žinomus; kreiptis į dėstytojus vardais, nes tai kuria jaukesnę atmosferą ir į paskaitas įdėti šiek tiek fizinio krūvio. Nors svarbiausia, kad žmonės išsiugdytų gebėjimus susirasti informaciją ir mąstyti kritiškai. Ir mylėti žmones reikia – tada ir mokymasis geresnis.
Ar tokia atmosfera buvo MasaÄusetso technologijų institute?
Ten buvo vienas svarbus dalykas: jausmas, kad viskas įmanoma, tvyrojo ore. Ir dÄ—l to drÄ…siai žmogus darydavai daug ir kitaip. Dabar, pavyzdžiui, Belgijoje tvyro kitokia atmosfera: Äia ir to negalima, ir ano (pvz., negalima naudot ne Windows‘ų). Tada iÅ¡kart pajunti savo ribas ir bijai bandyti. Taip bÅ«na tada, kai susirenka nekompetentingi žmonÄ—s – nieko nenorintys, o tiesiog atliekantys savo darbÄ…. Tada nieko negalima daryti kitaip, nes tai žlugdo sistemÄ… ir papildomo krÅ«vio žmonÄ—ms sukelia. Tokia jau žmogaus prigimtis: tingÄ—ti ir nejausti atsakomybÄ—s už savo veiksmus.
Tad kodÄ—l Tu vis dar Belgijoje? SkaiÄiau, kad ten puikus neuromokslų centras, bet jeigu sakai, kad ten žmonÄ—s tik dirba savo darbÄ… ir žiÅ«ri į jį visai nekÅ«rybingai, ar toks darbas turi ateitį?
Jonas: Taip yra Belgijoje ir Lietuvoje, ir, matyt, visoje Europoje. O darbas ateitį turi, kaip neturÄ—s. ŽmonÄ—s Äia gerai publikuojasi, neblogus tyrimus daro – gal nÄ—ra MIT lygio, bet tai nereiÅ¡kia, kad jau visai nieko verti.
Ar galvoji grįžti į Lietuvą?
Galvoju, bet ne po doktorantÅ«ros, nes proto ar pasiekimų dar per maža bus, kad galÄ—Äiau grįžti.
O įgijus patirties ir kažkÄ… pasiekus, nesinorÄ—tų Lietuvoje sukurti neuromokslų centro, į kurį pajungtum jaunus, perspektyvius, besidominÄius žmones?
NesinorÄ—tų (Å¡ypsosi). Kai darai kokį nors centrÄ…, kam nors dideliam imiesi vadovauti, tai automatiÅ¡kai nelieka laiko laimei. Kam man to reikia? AÅ¡ mieliau turÄ—Äiau savo laboratorijÄ…, penkis gudrius vaikius – ir važiuojam!
Tai todėl ir sugalvojai prisijungti prie NMA, kad sudomintum jaunus žmones ir užsiaugintum mokslininkus?
Yra daug priežasÄių, kodÄ—l noriu dÄ—styti moksleiviams NMA. Pirmiausia, žinoma, „naujų kadrų“ ugdymas. Kaip ir kalbÄ—jom, moksleiviai apie smegenis mokykloje nieko neiÅ¡moksta, o paskui – galbÅ«t kaip aÅ¡ – nežino, kÄ… studijuoti, nes nenori tradiciÅ¡kai pasirinkti vienos specialybÄ—s. AÅ¡ ateinu ir parodau jiems alternatyvÄ…. Net tie, kurie netaps neuromokslininkais, jau bus supažindinti su tais klausimais, ir kai ateityje skirstys pinigus, o aÅ¡ prie Katedros su iÅ¡tiesta ranka sÄ—dÄ—siu, gal prisimins, kad neblogas dalykas tie smegenų tyrimai ir nusprÄ™s padÄ—ti. Apskritai, yra svarbu Å¡viesti žmones – o jauni ir lankstÅ«s gerai absorbuoja informacijÄ…. O kas yra žmogus? Smegenys. TodÄ—l kai pasakoju apie smegenis, jie sužino apie save: apie tai, kada mes klystame ir kodÄ—l klystame. Ir aÅ¡ tikiuosi, primokyti jie bus gudresni ir nepasitikÄ—s savo aklais racionaliais pamÄ…stymais ar intuicija. Galiausiai, kaip buvÄ™s teatro aktorius jauÄiu poreikį bÅ«ti scenoje – scenoje jau nebepasirodau, bet bÅ«nu bent jau prieÅ¡ auditorijÄ…. Ir dar kodÄ—l esu bÅ«tent NMA – tai nuostabi atmosfera, TOKIE dÄ—stytojai surenkami, kad malonu bÅ«ti tarp jų, susipažinti su labai įvairiais žmonÄ—mis, sakyÄiau, Lietuvos elitu. Tai kartu padeda neatitolti nuo Lietuvos ir yra dar viena paskata grįžti, nes niekas nebegrįš po daugybÄ—s metų užsienyje – nÄ—ra prasmÄ—s, nes Lietuvoj jau nieko nebebÅ«na likÄ™. Na, o mane laiko NMA ir NMA pažintys.
Kokią įtaką Tau turi darbas su jaunais žmonėmis?
Jie užduoda gerų klausimų, nes žmonÄ—s dar nesugadinti. Be to, verÄia pasitempti – juk ne į visus klausimus atsakau. Paskaitoms reikia ruoÅ¡tis, o besiruoÅ¡damas imu geriau suvokti savo sritį, auga dÄ—stymo įgÅ«džiai. Dar gaunu meilÄ—s, kai paskaitos pabaigoje labai ploja. IÅ¡ moksleivių man nieko nereikia. VisÄ… gyvenimÄ… mane didesni tempÄ— už ausų, o dabar, kai galiu, aÅ¡ irgi tempiu – niekas neverÄia ir jokio atlygio Äia nereikia. Tai yra greiÄiau mano skola Mokytojams.
Ką galėtum patarti žmogui, kuris ruošiasi stoti arba pirmus metus studijuoja?
O patarti kÄ…? Kaip gyventi? (juokiasi) Buvo NMA vienas moksleivis, kuris, regis, po paÄios pirmos mano paskaitos Akademijoje priÄ—jÄ™s paklausÄ—, kaip jam gyventi. Tai buvo klausimas, kurį užvis labiausiai norÄ—jau iÅ¡girsti – vadinasi, paskaita pasiekÄ— Å¡irdį. Bet kai iÅ¡girdau klausimÄ…, sutrikau ir nieko protingo jam nepasakiau. TodÄ—l reikia dabar susikaupti (Å¡ypsosi). SakyÄiau gal taip: reikia labai mÄ…styti, nes realybÄ— nÄ—ra tokia, kokiÄ… mes jÄ… matome – ji iÅ¡kreipiama medijų, nuomonių, įsitikinimų, jausmų, intuicijų… NÄ—ra autoritetų, nÄ—ra! Reikia galvoti, o ne vadovautis kitais, reikia jausti atsakomybÄ™ už savo veiksmus – asmeninÄ™ atsakomybÄ™ net minioje! Reikia labai klausyti kitų – klausyti, bet ne vadovautis. Na, ir reikia mylÄ—ti. ŽmonÄ—s yra sudÄ—tingi, sunkÅ«s, netobuli – jie klysta, ir reikia pamilti tuos trÅ«kumus, priimti juos kaip neiÅ¡vengiamybÄ™ ir padÄ—ti. Taip žmogus auga, o augti – gerai.
Ieva ANDRIUKAITYTÄ–, NMA Alumni
+ 36 - 0 Dalintis žinute socialiniuos tinkluose
Palaikykite mus!
„Lyderių laiko“ naujienlaiškis
Teisininko konsultacija
Rašykite mums
Mielieji, labai vertiname Jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Pasidalinkite jais su mumis.
ValstybinÄ— Å¡vietimo strategija
Tarptautinis bendradarbiavimas
Nuotraukų albumas
Å vietimo naujienos
- Naujame interneto portale studentai gali susirasti praktikos vietÄ…
- Pavasario „Jamam“ nuolaidų dienoje apsilankÄ— 219 tÅ«kstanÄių pirkÄ—jų
- Kūrybinių industrijų studentai: ryšių su savo srities atstovais ieškome patys
- Baltijos šalyse vyriausi naujų būsto paskolų gavėjai gyvena Latvijoje
- Lietuvių mokiniai pirmą kartą iškovojo auksą tarptautinėje filosofijos olimpiadoje
- Mokantys už mokslÄ… studentai sukÄiauja tiek pat, kiek nemokantys
Siūlome aplankyti
Komentarai
gauti RSS atsakymÄ… Å¡iam komentarui