Vienas iš svarbiausių lyderystės įgūdžių, kuris padeda pasiekti sėkmės tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, tiek kurti santykius su aplinkiniais – tai aktyvaus klausymosi įgūdžiai.

Apie aktyvųjį klausymąsi yra kalbama pakankamai nemažai – juk gebėjimas išklausyti ir, svarbiausia, išgirsti, padeda konstruktyviai spręsti konfliktus, suprasti tikruosius kito asmens poreikius, tinkamai valdyti tarpusavio santykius ir pan.

Aktyvus klausymasis nebūtinai turi reikšti ilgus pasisėdėjimus, kai valandų valandas klausomės apie kitų asmeninius dalykus, problemas ar nuoskaudas. Tai greičiau yra būdas tinkamai ir efektyviai spręsti mūsų kasdieniniame gyvenime kylančias problemas, bet kokioje srityje.

Tam, kad aktyvus klausymasis veiktų, pirmiausia būtina norėti ir siekti tinkamos nuostatos kalbančiojo atžvilgiu – tai pagrindinis ir esminis aktyvaus klausymosi reikalavimas. Aktyvus klausymasis mums nepadės, jeigu mūsų nusistatymas kito asmens atžvilgiu nebus nuoširdus – tokiu atveju mūsų elgesys bus tuščias ir nenuoširdus ir kitas asmuo tą lengvai pajus. Tol, kol negebėsime pademonstruoti iš tikrųjų nuoširdžią pagarbą kito asmens asmenybės vertingumui (t.y. nuoširdžiai priimti asmens tokio, koks jis yra, su visais jo jausmais, požiūriais, poreikiais, kt.), mes nesugebėsime būti efektyviais klausytojais.

Ką pasiekiame dėka aktyvaus klausymosi?

Aktyvus klausymasis yra svarbus kelias, kurio dėka pasiekiame reikšmingų pokyčių, taip pat ir pokyčių pačiuose žmonėse. Nors neretai susiduriame su klaidinga nuostata, kad klausymasis yra pasyvus veiksmas, iš tikrųjų klinikiniai ir kiti moksliniai tyrimai aiškiai parodo, kad jautrus išklausymas yra puikus įrankis siekiant asmenybės pokyčių ir santykių plėtros. Klausymas padeda keisti požiūrį tiek į save, tiek į kitus; taip pat klausymasis padeda pasiekti pokyčių vertybinėse orientacijose ir asmeninėje gyvenimo filosofijoje – jei mokame tinkamai išklausyti kitus, pradedame geriau suprasti juos ir jų poelgių priežastis, kitaip matyti įvykius, plačiau žvelgiame į skirtingus dalykus ir pan. Žmonės, kurie išmoksta aktyviai klausytis kitų, tampa labiau emociškai subrendę, labiau atviri naujai patirčiai, mažiau gynybiški, labiau demokratiški ir mažiau autoritariški.

Kai žmonės yra aktyviai ir jautriai išklausomi, jie taip pat geriau įsiklauso į save, ir aiškiau apibrėžia tai, ką jaučia ir galvoja. Taip pat jie yra labiau linkę išklausyti mus pačius, yra mažiau priešiški ir labiau pasirengę bendradarbiauti, stengtis suvokti mūsų jausmus ir požiūrius. Aktyvus klausymasis sumažina grėsmę, kad mūsų idėjos bus sukritikuotos ir atmestos, todėl žmogui yra lengviau pažvelgti pačiam į savo išsakomas mintis ir idėjas, ir lengviau pasijusti vertinamam bei reikšmingam, kas padeda efektyviau ir maloniau spręsti kilusias problemas.

Dar vienas labai svarbus aktyvaus klausymosi rezultatas – tai pokyčiai, kurie įvyksta paties klausytojo viduje. Be to, kad aktyvus klausymasis suteikia mums be galo daug informacijos apie kitus, apie aplinką, klausymasis taip pat padeda kurti stiprius, pozityvius santykius – taigi,  klausymasis yra augimas.

Tai yra pagrindiniai pozityvūs ir vertingi rezultatai, kurių padeda pasiekti aktyvus klausymasis. Tačiau kaip išmokstama aktyvaus klausymosi? Kaip mes tampame aktyviais klausytojais?

Kaip klausytis

Tam, kad išmoktume tinkamai klausytis, būtina žinoti klausymosi technikas, paprastai tariant, žinoti tai, ką būtina daryti ir tai, ko reikia vengti. Tačiau prieš aptariant šias technikas, pirmiausia turime suprasti, kodėl jos yra tokios efektyvios. Tam, savo ruožtu, būtinos žinios apie individo asmenybės vystimąsi.

Asmenybės augimas

Per visą savo gyvenimą, pradedant nuo ankstyvosios vaikystės, mes mokomės galvoti apie save tam tikrais būdais. Mintyse susikuriame tam tikrą savęs paveikslą – kartais toks savojo „Aš“ portretas yra realistinis, tačiau neretai jis neatitinka tikrovės. Paprastas pavyzdys – vidutinė, neturinti viršsvorio moteris gali save suvokti kaip apkūnią, per storą arba atvirkščiai, viršsvorį turinti vidutinio amžiaus moteris gali save matyti kaip jaunatvišką, žavią panelę.

Kiekvienas iš mūsų turi patirties, kai mes apie save galvojame taip, kad šis galvojimas atitiktų mūsų poreikius ir norus. Tokį savęs paveikslą mes priimame. Tačiau daug sunkiau mums yra priimti patirtis, kurios neatitinka to, kaip mes suvokiame patys save. Todėl neretai mums sunku arba netgi beveik neįmanoma priimti ir pripažinti kitokias patirtis, t.y. kitokius požiūrius, nuomones – tvirtai laikomės įsikabinę savo susikurto savęs vaizdinio.

Svarbu pažymėti, kad ne visada tas savojo „Aš“ vaizdinys, kurio laikomės tvirtai įsikabinę yra pozityvus. Galimi ir tokie atvejai – tarkim, vyras, kuris galvoja, kad yra bevertis ir nesėkmingas. Jam atrodo, kad tai, ką jis daro darbe, neturi reikšmės ir yra nieko verta, nors ir gauna pagyrimų iš įmonės vadovybės. Tol, kol jis turės tokį savojo „Aš“ paveikslą, jis nesugebės priimti jokių pagyrimų, t.y. neigs bet kokią kitą patirtį, kuri neatitinka jo asmeninio savęs matymo – pateiktame pavyzdyje, vyrui bus sunku priimti bet kokią patirtį, t.y. nuomones ir požiūrius, kad jis yra puikus ir kompetentingas darbuotojas. Jam pačiam yra taip svarbu išlaikyti savo turimą savojo „Aš“ paveikslą, kad jis jaus grėsmę iš bet ko, kas neigs tą matymą ir sieks jį pakeisti. Todėl net jeigu įmonė padidintų šio vyro atlyginimą, jis tą suvoktų ne kaip savo vertės kaip darbuotojo patvirtinimą, o kaip malonę ar laikiną apgaulę iš vadovybės pusės. Jam būtina laikytis savo susikurto vaizdinio, kadangi nepriklausomai nuo to, ar šis vaizdinys būtų geras ar blogas, tai yra vienintelis būdas, kuris padeda šiam vyrui identifikuoti save.

Tiesioginis bandymas pakeisti šio žmogaus savojo „Aš“ matymą, jo paties yra suvokiamas kaip tam tikra grėsmė ir todėl asmuo sieks gintis. Tuo tarpu aktyvus klausymasis nesukelia jokios grėsmės asmens savojo „Aš“ vaizdiniui, todėl jam nereikia gintis. Tokiu atveju, asmuo turi galimybes tirti, suprasti save ir suvokti, kiek realios yra jo idėjos, savęs suvokimas – ir tokiu būdu asmuo gali keistis.

Jeigu norime, jog kitas žmogus taptų mažiau gynybiškas ir būtų labiau atviras, mes galime padėti kitam asmeniui suvokti, kad norime jį pakeisti. Tiek ilgai, kiek aplinka atrodys bent kažkiek grėsminga, efektyvus bendravimas nebus įmanomas. Todėl aktyviam klausymuisi būtina sukurti tokią aplinką, kuri nebūtų nei kritiška, nei vertinanti, nei moralizuojanti. Aplinka turi skatinti lygybę ir laisvę, leidimą ir supratimą, priėmimą ir šilumą. Tik tokioje aplinkoje asmuo jausis pakankamai saugus, kad būtų atviras naujai patirčiai ir naujoms vertybėms.

Taigi aktyvus klausymasis yra nepaprastai svarbus. Kitą kartą aptarsime, kaip gi reikėtų klausytis ir ko reikėtų vengti, kad aktyvus klausymasis būtų sėkmingas.

Rūta KACUCEVIČIŪTĖ

Dr. Thomas‘o Gordon‘o  programų koordinatorė Lietuvoje

+ 14

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose