„Protas gali iš pragaro sukurti rojų, o iš rojaus – pragarą“, – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Džonas Moultonas (John Moulton).

Gyvename tokiame pasaulyje, kokiame sąmoningai ar nesąmoningai pasirenkame gyventi. Jeigu pasirenkame laimę, ją ir gauname. Jei pasirenkame kančią – gauname ją.

Mūsų įsitikinimai yra gyvenimo (ne)sėkmės pamatas. Taigi, išsiaiškinę, kokie įsitikinimai artins mus prie trokštamų rezultatų, žengsime pirmajį žingsnį į sėkmę.

Kam reikalingi įsitikinimai?

Tiesa, nežinome ar mūsų įsitikinimai yra teisingi ar klaidingi, tačiau išbandydami juos galime išsiaiškinti ar jie veikia: ar palaiko mus, praturtina mūsų gyvenimą, padaro mus geresnius, leidžia tobulėti.

Kartais įsitikinimai padaro daugiau žalos ir apriboja mūsų tobulėjimą. Noriu priminti jums štai ką: kad ir kaip karštai tikėtumėte tam tikra koncepcija, turime būti atviri kitiems jos variantams, pasiruošę be paliovos mokytis.

Siūlau jums perskaityti toliau aprašytus septynis įsitikinimus ir nuspręsti, ar jie jums naudingi. Ne kartą pastebėjau, kad šių įsitikinimų laikosi sėkmės lydimi žmonės.

Mano pastebėjimu, šie septyni įsitikinimai leidžia žmonėms išnaudoti daugiau savo galimybių, kelia jų veiksmų kokybę ir sukuria puikesnius rezultatus.

Jokiu būdu nesakau, kad jie – vieninteliai sėkmės link artinantys įsitikinimai. Tai startas. Jie padėjo kitiems, tad siūlau išbandyti, ar jie pasirodys veiksmingi ir jums.

Įsitikinimas nr. 1 – visi gyvenimo įvykiai nutinka neatsitiktinai

Nesvarbu, kokių negatyvių aplinkos reakcijų sėkmingi žmonės sulaukia, jie visur mato palankias galimybes. Jie tiki, kad bet kokioje nelaimėje glūdi lygiavertė ar net didesnė nauda. Tereikia ją pamatyti.

Užtikrinu jus: išskirtinius rezultatus pasiekiantys žmonės mąsto būtent taip. Pabandykite ir jūs. Reaguoti į kiekvieną situaciją galite įvairiai. Tarkim, jums nepavyko pasirašyti ilgai lauktos sutarties su partneriais.

Kai kurie iš mūsų užsigautų ir nuliūstų. Galbūt niūrūs sėdėtų namuose ar nueitų prisigerti. Kiti tiesiog pasiustų ir pultų kaltinti partnerius, išvardintų juos kvailių kompanija. Arba suverstų visą kaltę bendradarbiams.

Visi paminėti reagavimo būdai gali padėti „nuleisti šiek tiek garo“, tačiau išties jie mums nepadės, nepriartins mūsų prie tikslo. Prireikia daug valios norint grįžti atgal savo pėdomis, išmokti skaudžias pamokas, atitaisyti pašlijusius santykius ir gerai įsižiūrėti naujas galimybes.

Pateiksiu jums puikų pavyzdį apie galimybes. Merlina Hamilton (Marilyn Hamilton), buvusi mokytoja ir grožio karalienė, dabar Kalifornijoje turi savo verslą. Kas nežino, ji – moteris, išgyvenusi po siaubingos autoavarijos. Šis įvykis prikaustė ją prie invalido vežimėlio, nes jos kūną žemiau liemens paralyžiavo.

Be abejo, Merlina Hamilton turėjo teisę nugrimzti į sielvartą. Tačiau ji pasielgė kitaip – ėmė ieškoti galimybių. Invalido vežimėlis, koks jis buvo, jos netenkino. Merlina suvokė, kad turi puikią ir neprilygstamą progą sukurti geresnį jos modelį.

Tad susitikusi su dviem draugais, užsiimančiais invalido vežimėlių gamyba, ji ėmė tobulinti savo tuo metu turimą judėjimo priemonę. Viskas baigėsi tuo, kad trijulė įkūrė bendrovę „Motion Designs“. Ji dabar jau uždirbo daugybę milijonų dolerių ir iš pagrindų pakeitė neįgaliesiems skirtų vežimėlių pramonę.

Nežinau, ar Merlina Hamilton kada nors bandė sąmoningai išsiaiškinti savo įsitikinimus, tačiau veikti ją skatino dinamiškas galimybių pojūtis, suvokimas, ką ji gali nuveikti. Faktiškai visi didžiuliai pasiekimai kyla iš tokio paties nusiteikimo.

Įsitikinimas nr. 2 – nesėkmių nėra, tėra rezultatai

Šis teiginys beveik tiesiogiai išplaukia iš pirmojo įsitikinimo ir yra ne mažiau už jį svarbus. Dauguma žmonių mūsų kultūroje buvo programuojami bijoti šio dalyko, nesėkmės.

Tačiau kiekvienas iš mūsų atsimins savo gyvenimo atvejų, kai norėjo vieno rezultato, o gavo kitą.

Visi esame susikirtę per kontrolinį, iškentėję meilės santykių žlugimą, rezgėme verslo planus tik tam, kad viskas nueitų niekais.

Šiame straipsnyje vartosiu žodžius „pasekmės“, „rezultatai“, nes taip kalba sėkmės lydimi žmonės. Nesėkmių jie nemato. Tokiais dalykais apskritai netiki. Neima jų domėn.

Žmonės visada sukuria vienokius ar kitokius rezultatus. Nugalėtojai yra žmonės, kurie supranta, jog pabandę ir nesulaukę to, ko tikėjosi, gavo pamoką. Jie pasinaudoja įgyta patirtimi ir bando veikti naujaip. Imasi naujų veiksmų ir sukuria naujus rezultatus.

Pamąstykite apie tai. Kokią vieną vertybę, vienintelį privalumą šiandien turite, lyginant su vakarykščia diena? Tai yra patirtis. Nesėkmių bijantys žmonės iš anksto susikuria vidinius vaizdinius apie tai, kas gali nepavykti.

Ir tai juos sulaiko nuo tų veiksmų, kurie galėtų užtikrinti jų troškimų išsipildymą. Ar bijote nesėkmės? Jei taip, verčiau pasiryžkite mokytis. Juk kiekviena nesėkmė slepia savyje naują galimybę – ją tik reikia rasti.

Martas Tvenas kartą pasakė: „Nėra liūdnesnio reginio už jauną pesimistą.“ Ir jis teisus. Žmonėms, kurie tiki nesėkmėmis, beveik garantuota vidutinybės egzistencija. „Nesėkmė“, „žlugimas“ – šie dalykai tiesiog nežinomi didybę pasiekusiems žmonėms.

Leiskite jums papasakoti vieno žmogaus gyvenimo istoriją. Šis žmogus:

• Patyrė nesėkmę versle būdamas 21-erių;
• Pralaimėjo rinkimus į įstatymų leidžiamą veiklą būdamas 22-ejų;
• Vėl sužlugdė verslą būdamas 24-erių;
• Pergyveno mylimosios mirtį, kai jam buvo 26-eri;
• Kentėjo nuo nervinio išsekimo, kai jam buvo 27-eri;
• Pralaimėjo rinkimus į Kongresą būdamas 34-erių;
• Pralaimėjo rinkimus į Kongresą būdamas 26-erių;
• Pralaimėjo rinkimus į Senatą, kai jam buvo 45-eriu;
• Pastangos tapti viceprezidentu nuėjo veltui, jam esant 47-erių;
• Pralaimėjo rinkimus į Senatą, kai jam buvo 49-eri;
• Buvo išrinktas JAV prezidentu sulaukęs 52-ejų.

Šis žmogus – Abraomas Linkolnas. Ar būtų sugebėjęs jis tapti prezidentu, jei savo gyvenimo įvykius būtų traktavęs kaip nesėkmes? Greičiausiai, kad ne.

Turbūt visi girdėjome istoriją apie Tomą Edisoną. Kai jis išbandė 9 999 būdus patobulinti elektros lemputę ir nesulaukė jokių teigiamų rezultatų, jo paklausė: „Ar ketini susikirsti ir dešimtą tūkstantąjį kartą?“ O jis atsakė: „Aš dar nė karto nesusikirtau. Aš vis atrandu būdus, kurie neveikia.“

Laimėtojai, vadovai, meistrai, žmonės, turintys asmeninės galios, visi supranta vieną dalyką: mūsų veiksmai sukelia atsakomąją reakciją, štai ir viskas. Jei ši reakcija yra ne tai, ko norėjome, pasinaudojame įgyta patirtimi ir tobuliname veiksmus, kol reakcija mus tenkins.

Bukminsteris Fuleris (Buckminster Fuller) aiškindamas tai pasitelkia laivo vairininko metaforą. Pasak jo, pasukus laivą į vieną ar kitą pusę, laivas toliau krypsta ta linkme be vairininko valios. Jis turi atitaisyti laivo kursą, sukdamas vairą į priešingą pusę. Tokie taisymai ir atitaisymai yra veiksmo ir atoveiksmio procesas, jis niekad nesibaigia.

Įsivaizduokite per ramią jūrą savo laivą į tikslą švelniai plukdantį vairininką. Jam tenka susidoroti su tūkstančiais neišvengiamų nukrypimų nuo kurso. Vaizdinys mielas, jis, be to, nuostabiai iliustruoja sėkmingo gyvenimo modelį. Bet dauguma mūsų, deja, mąsto kitaip. Kiekvienai klaidelei, kiekvienam apsirikimui linkstama suteikti sunkų emocinį krūvį. Štai kas yra nesėkmė. Toks polinkis mus žlugdo.

Įsitikinimas nr. 3 – prisiimkite atsakomybę už viską, kas jums nutinka

Kita lyderių ir daug pasiekusiųjų savybė – tikėjimas, jog jie patys kuria savo pasaulį. Būdamas tarp jų nuolat girdėsite frazę: „Esu atsakingas. Pasirūpinsiu tuo.“

Ir tokį požiūrį nuolat girdėsite neatsitiktinai. Daug pasiekusieji yra linkę tikėti, kad visa, kas atsitinka, – ar tai būtų gera, ar bloga – yra sukurta jų pačių. Jei tam tikros aplinkybės nėra jų veiksmų padarinys, įmanoma, kad jas nulėmė jų mintys.

Tiksliai pasakyti, ar taip gali būti iš tiesų, sunku. Joks mokslininkas negali įrodyti, kad mūsų mintys kuria tikrovę. Tačiau ši „melagystė“ mums naudinga.

Toks įsitikinimas suteikia mums galių. Štai kodėl renkuosi tuo tikėti. Tikiu, kad mes elgesiu ar mintimis kuriame savo išgyvenimus ir galime mokytis iš visko, kas mums nutinka.

Jei netikite, kad savo pasaulį su visomis jo sėkmėmis ir problemomis kuriatės patys, atsiduriate aplinkybių valioje. Vadinasi, tiek geri, tiek blogi dalykai tiesiog nutinka jums. Kokia prasmė būti čia, jei esi tik atsitiktinis išorinių jėgų produktas?

Gebėjimas prisiimti atsakomybę, mano nuomone, yra vienas geriausių kriterijų asmenybės galiai ir brandai įvertinti. Tokią įsitikinimų sistemą turėjo Džonas F. Kenedis.

Garsus televizijos laidų vedėjas Denas Rateris (Dan Rather) kartą pasakė, jog tikru lyderiu Kenedis tapo per Kiaulių įlankos incidentą, jis tada kreipėsi į amerikiečius ir pareiškė, kad įsiveržimas į Kubą buvo klaida. Kenedis už šį įvykį prisiėmė visą atsakomybę.

Žengęs tokį žingsnį, iš jauno daug žadančio politiko jis tapo tautos vadu. Kenedis padarė tai, kas privalu kiekvienam didžiam vadovui. Prisiimantieji atsakomybę yra verti valdžios.

Įsitikinimas nr. 4 – nėra būtina viską suprasti, kad galėtume viskuo pasinaudoti

Daugeliui nugalėtojų gyventi padeda dar vienas praktiškas įsitikinimas. Jie mano neprivalą žinoti visko apie tai, kuo ketina naudotis. Jie žino pačius svarbiausius tam tikros sferos dalykus ir stengiasi nepaskęsti smulkmenose.

Laikas – vienas iš dalykų, kurio jums niekas negrąžins. Visi daug pasiekusieji be išimties yra šykštuoliai laiko atžvilgiu. Iš aplinkybių jie stengiasi išgauti tik pačią esmę.

Be abejo, jei juos kas nors sudomina, jeigu jie užsinori sužinoti, kaip veikia automobilio variklis ar kaip gaminamas koks nors gaminys, jie skiria papildomai laiko ir mokosi. Tačiau jie visada žino, kas jiems būtina, o kas ne.

Kertu lažybų, jog jei paklausčiau, koks yra elektros variklio veikimo principas, jūsų atsakymas būtų gana padrikas, jei apskritai rastumėte, ką atsakyti. Vis dėlto jūs kuo ramiausiai spustelite mygtuką, ir variklis veikia. Sėkmės lydimi žmonės itin gerai sugeba skirti svarbius ir nesvarbius dalykus.

Kad galėtumėte efektyviai pasinaudoti šiame straipsnyje esančia informacija, kad produktyviai praleistumėte gyvenimą, turite suvokti, jog teorinės žinios ir jų panaudojimas nėra tapatūs dalykai. Juk galite praleisti tiek laiko tyrinėdami medžio šaknis, kad neliks laiko, kada paragauti jo vaisių.

Laimingi žmonės nebūtinai yra didžiuliai eruditai. Stenforde ir Kalifornijos technologijos universitete tikriausiai buvo daugybė mokslininkų bei inžinierių, apie kompiuterių grandines žinojusių daugiau už Styvą Džobsą (Steve Jobs) ir Styvą Vozniaką (Steve Wozniak), tačiau šie savąsias žinias sugebėjo panaudoti efektyviausiai. Rezultatus gavo būtent jie.

Įsitikinimas nr. 5 – didžiausias mūsų išteklis – žmonės

Beveik visi nuostabius rezultatus kuriantys asmenys nepaprastai gerbia ir vertina žmogų. Jiems būdingas kolektyviškumo, bendro tikslo, vienybės jausmas.

Dabar daugelis saviugdos knygų tvirtina, kad ilgalaikė sėkmė neįmanoma be tvirtų santykių ir geros komandos. Galbūt esate girdėję apie Japonijos gamyklas, kur darbininkai ir vadovai valgo tose pačiose kavinėse, kur ir tie, ir tie turi teisę vertinti kompanijos veiklos efektyvumą.

Knygos „Tobulumo beieškant“ autoriai Tomas Pitersas (Thomas Peters) ir Robertas Vatermenas (Robert Waterman) rašo: „Sunku rasti akivaizdžiau besikartojančių temų puikiose kompanijose už pagarbą asmenybei.“

Klesti tos bendrovės, kurios kilniai ir pagarbiai elgiasi su žmonėmis, kurios į darbuotojus žvelgia kaip į partnerius, o ne kaip įrankius. Knygos autorius pasakoja, kad aštuoniolika iš dvidešimties apklaustų „Hewlett-Packard“ vadovų pasakė, jog kompanijos sėkmę reikia sieti su HP į žmones orientuota strategija.

HP – tai ne mažmenininkas, ne viešoji ar paslaugas teikiant įmonė, kur daug kas priklauso nuo geranoriškumo. Ji žengia sudėtingiausių šiuolaikinių technologijų priešakyje. Tačiau net šioje srityje efektyvūs santykiai su žmonėmis akivaizdžiai stojami į pirmą vietą.

Tačiau kalbėti yra viena, o išties taip elgtis – visai kas kita. Žodžiais pripažinti santykių svarbą tiek šeimos rate, tiek versle yra paprasta, tačiau tikros pagarbos žmonėms labai trūksta.

Nugalėtojai moka klausti kitų: „Kaip galėtume padaryti tai geriau?“, „Kaip galėtume tai sutvarkyti?“, „Kaip galėtume pasiekti puikesnių rezultatų?“ Jie suvokia, kad vienas žmogus, nors ir labai talentingas, vargiai gali prilygti bendroms darnios komandos pajėgoms.

Įsitikinimas nr. 6 – darbas yra žaidimas

Ar pažįstate žmogų, kuris būtų pasiekęs puikų rezultatą užsiimdamas nekenčiama veikla? Bent aš – ne. Vienas iš raktų, atrakinančių duris į sėkmę – sutuokti pareigą su pomėgiais. Pablas Pikasas kartą tarė: „Dirbdamas aš atsipalaiduoju, o nieko neveikdamas ar linksmindamas svečius nuvargstu.“

Galbūt tapyti taip gerai, kaip tapė Pikasas, nesugebėtume, tačiau kiekvienas galime rasti veiklą, kuri teiktų mums jėgų, įkvėptų. Ir viskam, ką darome darbe, galime suteikti žaidimo elementų. Markas Tvenas sakė: „Sėkmės paslaptis – iš savo profesijos pasidaryti atostogas.“

Šiandieną galime dažnai išgirsti apie darboholikus. Išties esama žmonių, kuriems darbas tapo tarytum nesveika manija. Jis jiems, regis, neteikia jokio malonumo, tačiau jie nebegali daryti nieko kita.

Esama žmonių, kurie tiesiog maniakiškai kimba į savo darbą, nes myli ją. Darbas jiems – iššūkis ir jaudulio šaltinis, jis praturtina jų gyvenimą. Į darbą šie žmonės paprastai žvelgia taip, kaip dauguma mūsų į žaidimą.

Ar galima teigti, kad kai kurios profesijos šiuo atžvilgiu palankesnės už kitas? Be abejo, taip. Svarbiausia prasiskinti kelią iki tokių profesijų. Viskas šiuo atveju vyksta kylančios spiralės principu. Jei rasite, kaip kūrybingai atlikti dabartinį darbą, pajudėsite link geresnio.

Mano manymu, toks dalykas kaip darbas be perspektyvų apskritai neegzistuoja. Yra tik žmonės, nematantys jokių galimybių, žmonės, nusprendę nesiimti atsakomybės, nutarę tikėti nesėkmėmis. Jokiu būdu nesiūlau jums tapti darbo maniakais. Tik duodu užuominą, jog daug laimėtumėte, jei sugebėtumėte į darbą žvelgti kaip į žaidimą.

Įsitikinimas nr. 7 – tvari sėkmė neįmanoma be atsidavimo

Asmenys, kuriems sekasi, tiki atsidavimo galia. Jei pažvelgsite į kurioje nors srityje pasižymėjusius žmones, pamatysite, kad jie nebūtina yra geriausi ir talentingiausi, greičiausi ir stipriausi. Jie – labiausiai atsidavę, ištikimiausi savo veiklai.

Įžymioji Rusijos balerina Ana Pavlova kartą pasakė: „Be jokio stabtelėjimo siekti vieno tikslo – štai kokia sėkmės paslaptis.“

Galime pastebėti tai kiekvienoje srityje, net ten, kur, regis, didžiausią reikšmę turi įgimtos savybės. Štai sportas. Kas daro Larį Berdą (Larry Bird) vienu geriausiu krepšininku?

Daugelis iki šiol negali to suprasti. Jis gana lėtas. Ne itin šoklus. Grakščių gazelių pasaulyje jis kartais atrodo tarsi sulėtintame kine. Tačiau Lariui Berdui sekasi ir to priežastis – didžiulis atsidavimas sportui. Tokių pavyzdžių daug.

Taigi atsidavimas – svarbus sėkmės dėmuo. Prieš pasiekdamas karjeros viršūnę, Denas Ratheris garsėjo kaip stipriausias Hiustono televizijos reporteris. Ten žmonės iki paš šių dienų atsimena, kaip jis darė reportažą apie krantų link artėjantį uraganą įsikoręs į medį.

Kitąkart girdėjau kalbas apie Maiklą Džeksoną, esą jis yra staiga sužibusi žvaigždė. Staiga sužibusi žvaigždė? Ar Maiklas Džeksonas nepaprastai talentingas? Be abejo, taip. Jis puoselėjo savo talentą nuo pat penkerių metų.

Tačiau taip pat jis buvo nepaprastai atsidavęs savo darbui ir pasiryžęs sumokėti bet kokią kainą, kad pasiektų sėkmės (žinomam, siekiame sėkmės nekendami kitiems). Kaip tik šis bruožas ir išskiria juos iš pilkos masės.

Vietoj išvadų

Paklausite, ar esama kitų meistriškumo link artinančių įsitikinimų? Be abejo, taip. Jei suvoksite, kokie jie, tuo geriau jums. Skaitydami sėkmingų žmonių biografijas, tarp eilučių visuomet galite perskaityti vieną ar kitą pasiteisinusį įsitikinimą. Atminkite – sėkmė palieka įkalčius.

Septyni čia aptarti įsitikinimai jau padarė stebuklus daugybės kitų žmonių gyvenime, ir esu tikras, kad gali padaryti stebuklą ir jūsiškiame, jeigu tik sugebėsite elgtis nuosekliai ir ryžtingai.

Tai pasakęs beveik girdžiu, kaip nepatikliai atsidūstate. O kas, jei kai kurie jūsų įsitikinimai nepadeda jums judėti pirmyn? Kas, jei jie yra negatyvūs – ne pozityvūs? Kaip tuos įsitikinimus pakeisti?

Vis dėlto noriu pasveikinti jus, nes jau žengėte pirmąjį žingsnį – įsisamoninote juos. Žinote, ko norite. Antras žingsnis – tai veikla, mokymasis kontroliuoti vidinio įsivaizdavimo procesą ir įsitikinimus, mokymasis valdyti savo smegenis.

Pagal Entonio Robinso knygą „Neribota galia“ (2008 m.), straipsnį parengė Entonis ROBINSAS.

+ 683

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose