Kai kiti žmonės susiduria su problemomis, neretai iš karto norime duoti jiems patarimų, klausinėti, kas nutiko, užtikrinti, kad „viskas bus gerai“, perspėti juos, o kartais netgi teisti ir kaltinti. Tačiau toks mūsų elgesys – tai kliūtys, kurios neigiamai veikia mūsų santykius su kitais žmonėmis ir dažniausiai padaro daugiau žalos nei naudos.

Kodėl? Ogi todėl, kad patarinėdami, kaltindami, perspėdami, užtikrindami, kad viskas bus gerai ir pan. mes problemą, su kuria susidūrė asmuo tarsi „atimame“ iš jo – taip asmuo pradeda jaustis tarsi prarandantis kontrolę to, kas vyksta jo gyvenime. O juk nei vienam iš mūsų nepatinka tokios situacijos, kai jaučiamės bejėgiai ir priklausomi nuo kitų. Taigi, bendravimo kliūtys, kurias dažnai nesąmoningai naudojame, blokuoja bendravimą bei kliudo kitiems patiems spręsti savo problemas.

Kokios yra pagrindinės bendravimo kliūtys, kurių turėtume vengti bendraudami su vaikais, kitais šeimos nariais, draugais, partneriu, kitais aplinkiniais?

1. Nurodymai, patarimai, ką asmuo turėtų daryti. Pvz., „Nesijaudink dėl to“, „Baik čia nerimauti“, „Baik kalbėti nesąmones – juk pats žinai, kad viskas bus gerai.“

2. Perspėjimas, grasinimas – t.y. sakymas kitam, kas nutiks, jeigu jis kažko nepadarys arba kažką padarys ne taip, kaip reikia. Pvz., „Jeigu nepradėsi šiandien mokytis, neišlaikysi egzamino“, „Jeigu ir toliau taip elgsiesi, pridarysi sau tik daugiau nemalonumų.“

3. Moralizavimas – t.y. nurodymas, ką asmuo privalo padaryti arba priekaištavimas. Pvz., „Neturi taip jaustis“, „Neturėtum taip apie jį kalbėti – taip kalba tik neišauklėti žmonės“, „O atsimeni – juk perspėjau tave, kad taip bus, bet tu niekada manęs nesiklausai.“

4. Patarimas, sprendimų siūlymas – t.y. nurodymas, kaip žmogus turi ar netgi privalo išspręsti problemą, su kuria susidūrė. Pvz., „Jeigu būčiau tavo vietoje, paprasčiausiai apie tai pamirščiau. Juk nieko baisaus nenutiko“, „Jeigu taip ir vėl nutiks, paprasčiausiai papasakok viską mokytojui ir, manau, viskas tikrai labai paprastai išsispręs.“

5. Argumentavimas, logiškas pagrindimas – bandymas įtakoti žmogaus nuomonę ir jausmus dėka faktų ir logikos. Pvz., „Logiškas sprendimas šiuo atveju būtų dėl to per daug nesijaudinti“, „Manau, kad jeigu įvertintum kitų savo klasės draugų pasiekimus, pamatytum, kad tie, kurie mokosi daugiau, gauna geresnius pažymius.“

6. Kaltinimas, kritika – negatyvus įvertinimas. Pvz., „Tu paprasčiausiai esi užsispyręs kaip ožys“, „Jeigu nebūtum toks jautrus, taip smarkiai neišgyventum, kai kažkas pasako apie tave ką nors nemalonaus.“

7. Pagyrimai – bandymas primygtinai paneigti problemos svarbą ar jos buvimą, bandymas pralinksminti žmogų. Pvz., „Esu tikras, kad tau pasiseks susidoroti su šia problema. Juk žinau, kad viską sugebi padaryti pats.“

8. Stereotipizavimas, bandymas juokauti, „etikečių“ priskyrimas – tai bandymas sugėdinti žmogų, vertimas jį jaustis kvailai ir pan. Pvz., „Elgiesi kaip mažas vaikas“, „Kartais elgiesi taip kvailai.“

9. Interpretavimas, analizė – bandymas paaiškinti žmogui, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip, kodėl sako tam tikrus dalykus arba jaučia tam tikrus jausmus. Pvz., „Sakai taip, nes nori gauti daugiau dėmesio“, „Esi paprasčiausiai pavargęs, dėl to kalbi tokias nesąmones.“

10. Bandymas užtikrinti – bandymas padėti žmogui pasijusti geriau, bandymas paneigti žmogaus jausmus. Pvz., „Baik liūdėti – pamatysi, kad viskas bus gerai“, „Iki penktadienio būsi jau apie viską pamiršęs.“

11. Klausinėjimas – bandymas atrasti priežastis, motyvus; bandymas išgauti iš žmogaus daugiau informacijos apie problemą. Pvz., „Ir kodėl tu anksčiau nieko nesi padaręs, kad išspręstum šią problemą?“, „Ir kaip ilgai tu taip ant jos pyksti?“

12. Bandymas nukreipti dėmesį, linksminimas – bandymas atitraukti asmens dėmesį nuo problemos, bandymas nustumti problemą į šalį, juokavimas, bandymas paversti žmogaus išgyvenamus jausmus juokais. Pvz., „Ką gi, gerai, kad Prezidentė neturi tokių rimtų problemų kaip tu – ji tai tikrai su tokiomis nesusidorotų!“, „Pakalbėkime apie ką nors kita – taip greičiau pamirši ir apie šį reikalą“.

Taigi, leisdami žmogui išsikalbėti ir paprasčiausiai jį išklausydami, priimdami jo jausmus tokius, kokie jie yra, padėdami žmogui tinkamai juos įvardinti ir išgyventi, iš tikrųjų suteikiame jam puikią galimybę mokytis tinkamai suprasti, įvardinti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Todėl turime vengti aukščiau išvardintų bendravimo kliūčių.

Rūta KACUCEVIČIŪTĖ

Dr. Thomas‘o Gordon‘o  programų koordinatorė Lietuvoje

+ 9

- 0

Dalintis žinute socialiniuos tinkluose